Nemažai daliai jau ya tekę girdėti apie Europos Sąjungos institucijų reformos pagrindu tapusį ir į naują lygį asmens duomenų apsaugą iškėlusį Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR). Šiuo teisės aktu užtikrinama asmenų apsauga, kai asmenų duomenis tvarko privatus ir viešasis sektorius, tame tarpe, ir sveikatos priežiūros įstaigos.
Būtent BDAR suteikė galimybę geriau kontroliuoti savo asmens duomenis, įpareigojant duomenis tvarkančius subjektus aiškiau ir suprantamiau pateikti informaciją asmeniui, kaip yra tvarkomi jo asmens duomenys, palengvino duomenų persiuntimo subtilybes tarp paslaugų teikėjų, sureguliavo duomenų pažeidimo atvejų teisinius klausimus ir kartu išplėtė asmens teisės reikalauti ištrinti jo duomenis turinį, kitaip dar vadinamą „teisę būti pamirštam“.
Šios teisės ypatinga svarba juntama sveikatos priežiūros įstaigų veikloje, kurios tvarko ypač jautrią asmenų informaciją, susijusią su jų fizine ir emocine sveikata.
Pagal BDAR, galite reikalauti sveikatos priežiūros įstaigos, kad įstaiga nepagrįstai nedelsdama ištrintų su juo susijusius asmens duomenis, kai:
– asmens duomenys nebėra reikalingi, kad būtų pasiekti tikslai, kuriais jie buvo renkami arba kitaip tvarkomi;
– atšaukiate savo sutikimą sutikimą ir nėra jokio kito teisinio pagrindo tvarkyti duomenis;
– nesutinkate su duomenų tvarkymu ir nėra viršesnių teisėtų priežasčių tvarkyti duomenis arba nesutinkate su duomenų tvarkymu tiesioginės rinkodaros tikslu;
– jūsų asmens duomenys buvo tvarkomi neteisėtai;
– asmens duomenys turi būti ištrinti laikantis įstatymuose nustatytos teisinės prievolės;
– asmens duomenys buvo surinkti iš vaiko, kuriam buvo siūlomos informacinės visuomenės paslaugos.
Tačiau teisė būti pamirštam nėra visiškai absoliuti, todėl įstaiga gali atsisakyti ištrinti jūsų duomenis, kai:
– siekia pasinaudoti teise į saviraiškos ir informacijos laisvę;
– yra įpareigota tvarkyti asmens duomenis pagal teisės aktus siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui, arba vykdant jai pavestas viešosios valdžios funkcijas;
– tvarkyti duomenis būtina profilaktinės arba darbo medicinos tikslais, dėl viešojo intereso priežasčių visuomenės sveikatos srityje ir specialių kategorijų asmens duomenis;
– archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais;
– siekiant pareikšti, vykdyti arba apginti teisinius reikalavimus.
Pavyzdžiui, jei ligoninei po metų laiko nuo taikyto gydymo dėl tuberkuliozės pacientas pateiks prašymą ištrinti duomenis apie jį, sveikatos priežiūros įstaiga gali atsisakyti tai padaryti, kadangi jos veiklai taikomi teisės aktai, pagal kuriuos ligoninė turi saugoti duomenis apie šia užkrėčiama liga sergančius pacientus iki tol, kol pasibaigs teisės aktuose numatytas saugojimo terminas. Taigi, prašymą ištrinti duomenis gavusi įstaiga pirmiausai turėtų įvertinti, ar nėra pagrindų atsisakyti ištrinti jūsų duomenis ir tik nustačius, kad nėra pagrindų duomenis saugoti, galėtų priimti sprendimą dėl duomenų ištrynimo.
Apibendrinant, matyti, jog „teisės būti pamirštam“ įgyvendinimas gali priklausyti nuo daugelio veiksnių, todėl siekiant šia teise tinkamai pasinaudoti, ar susidūrus su nepagrįstais jos ribojimais, rekomenduotina kreiptis į teisininkus profesionalaus patarimo, kurie galėtų įvertinti situaciją ir pateikti labiausiai jūsų interesus atitinkantį sprendimą.
