Nepagrįstas gydytojo prisijungimas prie e.sveikatoje esančios asmens kortelės – teisės į privatumą pažeidimas

Džiaugiamės, kad apeliacinės instancijos teismas išgirdo mūsų klientės argumentus ir apgynės asmens teisę į privatumą ir privačius asmens duomenis.

Klientė, tikrindama sergančios mamos e.sveikatos įrašus pastebėjo, kad prie jos mamos e.sveikatos kortelės buvo ne kartą prisijungusi gydytoja, neteikianti jos mamai jokių sveikatos priežiūros paslaugų. Patikrinus ir pačios klientės sveikatos kortelę pastebėta, kad ta pati gydytoja peržiūrinėjo ir klientės e.sveikatos kortelės įrašus. Šie peržiūrėjimai buvo ne vienkartiniai, tačiau itin dažni, tam tikrai laikotarpiais beveik kiekvieną dieną. Nei klientė, nei jos mama pas šią gydytoja nesigydė.

Klientei kreipusis į sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje dirba ši gydytoja, su skundu, įstaiga gydytojai už nepagrįstą prisijungimą prie klientės ir jos mamos e.sveikatos kortelės skyrė drausminę nuobaudą. Klientė ir jos mama kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos priteisimo, kadangi gydytoja peržiūrėjo itin jautrius asmens sveikatos duomenis be šių asmenų sutikimo.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paciento privatus gyvenimas yra neliečiamas. Informacija apie paciento gyvenimo faktus gali būti renkama asmens duomenų tvarkymą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka tik tuo atveju, jeigu tai yra būtina ligai diagnozuoti, gydyti ar pacientui slaugyti.

Lietuvos Respublikos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 10 str. 2 dalyje numatyta, kad visa informacija apie paciento sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą turi būti laikoma konfidencialia net ir po paciento mirties. Tokios konfidencialios informacijos saugojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir Sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktai. Konfidenciali informacija gali būti suteikta kitiems asmenims tik turint raštišką paciento sutikimą arba jei tai numato šis ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Kaip jau nurodyta, ieškovė nedavė savo sutikimo atskleisti su jos sveikata susijusios informacijos jokiems tretiesiems asmenims. Nuo 2018 m. gegužės 25 d. pradėtas taikyti 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB. Vadovaujantis BDAR 9 str., su sveikata susiję asmens duomenys yra specialiosios kategorijos asmens duomenys, kurių tvarkymui yra taikomi itin griežti standartai.

Atsakovė byloje gynėsi, kad ji, ieškovė ir ieškovės mama yra iš to paties miestelio. Esą gatvėje sutikta klientės mama, turėjusi sveikatos problemų, paprašė pažiūrėti jos ir dukros sveikatos kortelę ir pakonsultuoti ieškovės mamą. Pabrėžtina, kad jokių konsultacijų ir sveikatos priežiūros paslaugų susipažinusi su klientės ir jos mamos sveikatos duomenimis atsakovė ieškovei ar jos mamai nesuteikė. Be to, duomenys buvo tikrinami nuolat ilgą laiko tarpą. Klientės mama taip pat neigė prašiusi atsakovės peržiūrėti jos ar dukros sveikatos duomenis.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė nurodydamas, kad tai, jog atsakovė susipažino su asmens sveikatos duomenimis nepatvirtina, kad ji šiuos duomenis kaupė, o tai, pasak pirmosios instancijos teismo, šalino atsakovės atsakomybę. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė vis dėl to teikė ieškovei sveikatos priežiūros paslaugas prieš penkerius metus, tad tuometinis sutikimas dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir asmens duomenų tvarkymo galioja ir dabar. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė ieškovei prieš penkerius metu buvo suteikusi vienkartinę konsultaciją, kuri niekaip nėra susijusi su dabartine klientės ar jos mamos sveikatos būkle.

Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo sprendime nurodoma, kad nors pirmosios instanciojos teismas sprendė, kad ieškovė, 2016 m. atvykusi konsultuotis pas atsakovę, konkliudentiniais veiksmais davė sutikimą prieiti prie jos sveikatos duomenų konsultavimo ir gydymo tikslu, o atsakovė, turėdama suteiktą ESPBI IS prieigą, galėjo peržiūrėti ieškovės duomenis sistemoje e.sveikata.lt gydymo tikslais, tokios teismo išvados nėra pagrįstos sprendžiant dėl atsakovės veiksmų teisėtumo ginčui aktualiu laikotarpiu, nes ieškovė nebuvo gydoma nei atsakovės, nei kitų atsakovės darbdavės gydytojų 2021 m. – 2022 m. laikotarpiu. Akivaizdu, kad ieškovės gydymo epizodas, prasidėjęs 2016 m., negalėjo tęstis iki 2021 m., kadangi jokios sveikatos priežiūros paslaugos tuo laikotarpiu ieškovei daugiau nebuvo teikiamos, todėl atsakovės veiksmai tikrinant ieškovės sveikatos duomenis negali būti siejami su siekiu gydyti ligą ar slaugyti pacientą.

Apeliacinės insatncijos teismas taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismišvada, kad vien faktas, jog atsakovė peržiūrėjo ieškovės ir jos motinos sveikatos duomenis sistemoje e.sveikata.lt, nelaikoma duomenų rinkimu ar kaupimu, dėl to darė išvadą, jog atsakovė, kaip gydytoja, susipažino su ieškovės sveikatos duomenimis, turėdama suteiktą ESPB IS prieigą, o ieškovė neįrodė, jog atsakovė rinko ir kaupė ieškovės sveikatos duomenis. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovės atlikti veiksmai, elektroninėje sveikatos sistemoje tikrinant ir peržiūrint ieškovės sveikatos duomenis, priskirtini asmens privataus gyvenimo stebėjimui ir informacijos rinkimui, nepaisant to, kad byloje nenustatytas šios informacijos kaupimas ar platus paskleidimas, paviešinimas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nustačius, jog atsakovė, būdama gydytoja, t. y. pasinaudodama savo padėtimi turint prieigą prie elektroninės pacientų sistemos, nesilaikydama įstatymų nuostatų nepažeisti asmens privataus gyvenimo neliečiamumo principo, neteisėtai tikrino, susipažino ir iš esmės stebėjo ieškovės privataus gyvenimo detales, susijusias su jos sveikata, nors ieškovė 2021 – 2022 m. nebuvo atsakovės pacientė, yra pakankamas pagrindas šioje konkrečioje byloje spręsti apie ieškovės privataus gyvenimo slaptumo, sveikatos duomenų konfidencialumo pažeidimą CK 2.23 straipsnio kontekste, šį pažeidimą susiejant su atsakovės atliktais, aukščiau aptartais neteisėtais ir kaltais veiksmais.

Ieškovei už patirtus išgyvenimus buvo priteista simbolinė neturtinės žalos suma.