Paciento mirtis artimiesiems yra ne tik emociškai labai skaudus išgyvenimas, tačiau dažnu atveju ir ganėtinai sudėtingo teisminio proceso iniciavimas, siekiant kiek įmanoma labiau apginti savo, kaip mirusiojo paciento artimojo, teisėtus interesus. Susidūrus su tokiu skaudžiu išgyvenimu kaip artimojo netektis dėl medicinos įstaigos netinkamai taikyto gydymo, aktualu yra aptarti negautas pajamas ir kokia teismų praktika šiuo aspektu yra susiformavusi.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų neteisėtų veiksmų. CK 6.284 straipsnyje įtvirtinami atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Taigi, teisę į žalos atlyginimą turi tie asmenys, kurie dėl asmens mirties patyrė nuostolių – neteko dalies teikto išlaikymo ar galimybės įgyvendinti savo teisę į išlaikymą, arba prarado pajamas, kurias jie būtų gavę, jei nebūtų neteisėtų veiksmų.
Pagal CK 6.284 straipsnio 2 dalį asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-680-464/2023 keltas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas ieškovei N. Š. atlygintinos turtinės žalos dydį dėl jos negautų pajamų, mirus sutuoktiniui, atsižvelgė į statistinę gyvenimo trukmę (71,5 metai) bei rėmėsi minimalaus atlyginimo 730 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių) dydžiu.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, apskaičiuojant sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl mirusiojo negautų pajamų, atsižvelgiama į sutuoktinių bendro turto dalių lygybės prezumpciją, įtvirtintą CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, sutuoktinių tarpusavio materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigas, nustatytas CK 3.27 straipsnio 1 dalimi, kurias kiekvienas iš sutuoktinių vykdo ne tik teikdamas išlaikymą iš savo gaunamų pajamų, bet ir kitomis formomis. Apskaičiuojant likusio gyvo sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl mirusiojo negautų pajamų, atsižvelgiama į jo gautas pajamas (imama 1/2 šių pajamų) ir statistinę gyvenimo trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-421/2015; 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019). Taigi, negautų pajamų skaičiavimas nėra siejamas su pensiniu amžiumi.
Aiškinant CK 6.284 straipsnio 2 dalies nuostatas, kasacinis teismas nurodė, kad sutuoktinis įgyja teisę tik į tą sutuoktinio pajamų dalį, kurią šis gaudavo realiai, t. y. mirusio asmens sutuoktinio negautų pajamų dalis turi būti apskaičiuojama nuo mirusio sutuoktinio darbo užmokesčio atskaičius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-684/2015; 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tokią formuojamą kasacinio teismo praktiką, iš esmės sutinko su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apskaičiavo ieškovei N. Š. atlygintinos turtinės žalos negautų pajamų forma dydį remdamasis minimaliu darbo užmokesčio dydžiu (A. Š. iki mirties nedirbo ir kitokio darbo užmokesčio negavo), iš kurio neišskaičiuoti privalomi mokėjimai į valstybės ir socialinio draudimo biudžetus.
Teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. e2A-680-464/2023 konstatavo, kad pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą teismas, nustatydamas tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos dydį, nėra saistomas PTŽSAĮ nustatytų kriterijų ir Apraše nurodytų atlygintinos žalos maksimalių dydžių. Teismas sprendė, kad priešingas vertinimas apribotų paciento ar kito įstatyme įvardinto subjekto teisę gauti teisingą žalos atlyginimą, pažeistų konstitucinį visiško žalos atlyginimo principą, įtvirtintą CK 6.250 straipsnio 2 dalyje ir 6.251 straipsnio 1 dalyje.
Teismas taip pat konstatavo, jog neturtinė žala turi būti atlyginama ir ją patyrusiems mirusiojo vaikaičiams. Vaikaičiai, jeigu jų santykiai su mirusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs, turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, o tokia jų teisė atsiranda nepaisant jų (ne)darbingumo, išlaikymo arba teisės gauti iš mirusiojo išlaikymą (ne)buvimo ar išlaikymo (ne)teikimo.
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad CK 6.284 straipsnio 1 dalis negali būti aiškinama taip, jog šioje materialiosios teisės normoje yra nustatytas baigtinis sąrašas asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl gyvybės atėmimo; toks aiškinimas, kad visi kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai įvardyti CK 6.284 straipsnio 1 dalyje, neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą mirus fiziniam asmeniui, neatitiktų konstitucinio žalos atlyginimo principo ir CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reglamentavimo, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta, be kita ko, dėl gyvybės atėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018). Kasacinio teismo praktikoje jau buvo pripažinta vaikaičių teisė į neturtinės žalos atlyginimą, o neturtinės žalos atlyginimas iš gydymo įstaigos dėl pacientės mirties buvo priteistas vaikaičiui atsižvelgiant į artimą jo ir mirusios pacientės ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2022).
Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovams (vaikams ir vaikaičiams) priteistos neturtinei žalai atlyginti sumos (T. Š. – 16 500 Eur, I. D. – 16 800 Eur, S. Š. – 10 000 Eur, B. Š. – 6 000 Eur, E. D. – 3 000 Eur) yra adekvačios šių ieškovų patirtiems neigiamiems dvasiniams išgyvenimams, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, neviršija panašiose situacijose teismų paprastai nustatomų neturtinės žalos atlyginimo dydžių.
Nagrinėtu atveju apeliacinis teismas sumažino sutuoktinei priteistą 50 000 Eur žalą iki 30 000 Eur, kadangi toks neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką.
Šaltinis: Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-680-464/2023.
