Mažamečio vaiko (aštuonių metų) mama kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama ieškovui iš Lietuvos Respublikos priteisti 160 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Dėl medikų kaltės vaikas, būdamas tik aštuonerių metų amžiaus, visiškai neteko vieno organo funkcijos visam gyvenimui. Po atliktos planinės estetinės korekcijos, vaikui kilo pooperacinės komplikacijos, kurios laiku nebuvo pastebėtos. Žalos vaiko sveikatai buvo galima išvengti laiku nustačius kilusį sindromą ir laiku atlikus būtinus gydymo veiksmus. Vaiko psichologinė būsena buvo katastrofiška. Išėjęs iš ligoninės vaikas gėdijosi savo išvaizdos, manė, kad jo bijos sesuo ir šuniukas, į tuo metu nuotoliu vykusias pamokas atsisakė jungtis vaizdo ryšiu. Po išgyvenimų vaikas buvo linkęs kaltinti save, kad žala sveikatai kilo dėl televizoriaus ir planšetės žiūrėjimo. Ieškovas negali lankyti krepšinio, futbolo, teniso, karatė, bokso, dviračių sporto, rankinio, nes visiems šiems užsiėmimams reikia staigios reakcijos, plataus regėjimo lauko, akių kontakto su komandos nariais, arba patiria tiesioginius smūgius į galvą ar veidą. Vaikui atsirado nepasitikėjimas atliekant buities darbus. Ateityje vaikas susidurs su dideliais apribojimais – sveikatos sutrikdymas iš esmės apribojo jo galimybes rinktis profesiją, vairuoti automobilį. Vaikui nustatytas neįgalumo lygis yra 55 balai, lengvas neįgalumo lygis. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau – ir Komisija) ieškovo prašymą atlyginti neturtinę žalą patenkino iš dalies – nurodė atlyginti 10 300 Eur neturtinę žalą.
Vilniaus apygardos teismas ieškovo ieškinį patenkino: pripažino ieškovui teisę į 160 000 Eur dydžio neturtinės žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimą; iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškovui priteisė 149 700 Eur (160 000 – 10 300 Eur Komisijos priteistas žalos dydis) neturtinės žalos atlyginimą. Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakakeistą Vilniaus apygardos teismo sprendimą, patiskslinęs jo rezolucinę dalį.
Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Asmens teisės į gyvybę ir sveikatą, kurios savo esme yra absoliučios teisės, vienos iš svarbiausių, jas pažeidus, ne visada atkuriamos (sveikata) ar įmanomos atkurti (gyvybė, sveikata) vertybės. Taigi, nustatant ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (sveikatos) reikšmingumas turi būti vienas iš lemiamų kriterijų. Sveikata yra unikali vertybė, kuria naudodamasis žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).
Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą. Svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2010). Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013; kt.).
Teismų nagrinėtoje byloje akcentuota tai, kad ieškovas prašo atlyginti jam neturtinę žalą, kilusią dėl fundamentalios žmogaus vertybės – sveikatos – pažeidimo, kad šios pažeistos vertybės reikšmingumas yra kriterijus, lemiantis didesnės nei kitų vertybių pažeidimo atveju piniginės kompensacijos ieškovui nustatymą. Teismai ypatingai atsižvelgė į tai, kad žala padaryta itin svarbiai ieškovo organizmo funkcijai, kaad ieškovo netektas organas yra vienas iš svarbiausių žmogus pojūčių, o jo dalies visiškas praradimas yra ypač sunki pasekmė, veikianti tiek žmogaus vidinį pasaulį, psichiką, tiek jo galimybes (mokslo, darbo, profesines, asmenines, socialines), taip pat kasdienybę, poilsį ir kt. Teismai įvertino ir tai, kad ieškovui ši organizmo funkcija yra svarbi ir tuo aspektu, kad jis nuo mažens deda pastangas įveikti (duomenys neskelbtini), jam akys – ypač jautri sritis ir jos pažeidimas neabejotinai padidina išgyvenimus dėl netinkamai suteiktų gydymo paslaugų atsiradusių pasekmių. Nėra galimybių ieškovo patirtai sveikatos žalai ištaisyti, kadangi medicinos moksle iki šiol nežinoma būdų regos nervo atrofijai išgydyti ar kitų priemonių dėl regos nervo atrofijos prarastam regėjimui atkurti (kitaip nei, pavyzdžiui, prarastos klausos atveju, kai klausos funkciją gali palaikyti klausos aparatas).
Apeliacinės instancijos teismas kaip kriterijų, suponuojantį pagrindą ieškovo patirtą neturtinę žalą įvertinti didesne suma, be kita ko, pripažino tai, žala ieškovo sveikatai padaryta sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių profesionalų – gydytojų, į kuriuos pacientas kreipiasi pasitikėdamas ir tikėdamas, kad jie atidžiai, rūpestingai ir dėdami maksimalias pastangas pasirūpins jo sveikata, kad pagerins sveikatą, o ne ją sutrikdys. Byloje gydytojų atsakomybė taikoma ne dėl to, jog ieškovui kilo pooperacinė komplikacija (gydytojai nėra visagaliai ir objektyviai negali apsaugoti paciento nuo komplikacijų, kurias lemia konkretaus paciento individualios organizmo reakcijos, o ne gydymo klaidos), gydytojų atsakomybę lėmė byloje nustatytos aplinkybės dėl netinkamo ir uždelsto komplikacijos šalinimo, būtent dėl to ieškovui kilo itin skaudžios pasekmės, kurių, kaip nurodė išvadas teikę medicinos srities specialistai, buvo galima išvengti, pasirinkus šiuo konkrečiu atveju tinkamą gydymo taktiką ir ėmus ją įgyvendinti nedelsiant. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui buvo numatyta planinė ir savo esme estetinė operacija, tačiau po šios operacijos ieškovas neteko vieno organo visam gyvenimui, neabejotina, kad jis išgyveno didžiulį išgąstį, be to, išgyvenimai tęsiasi ir po operacijos, jie lydės ieškovą visą gyvenimą. Neištaisoma žala, kurios buvo galima išvengti, ieškovo sveikatai padaryta vienoje iš didžiausių ir pažangiausių šalies gydymo įstaigų. Šioje gydymo įstaigoje dirbantys gydytojai vertinami kaip aukščiausios profesinės kvalifikacijos, tai lemia didžiausią pacientų pasitikėjimą, kad tokioje gydymo įstaigoje jiems bus suteiktos gydymo paslaugos, atitinkančios jų teikimo metu esantį medicinos ir slaugos mokslo lygį bei gerąją medicinos praktiką. Ta aplinkybė, kad ieškovui atsiradusio pobūdžio pooperacinė komplikacija įvertinta kaip reta, teismų vertinimu, nepateisina medikų nerūpestingumo ir neatidumo, laiku nesiėmus medicinos mokslo lygį, gerąją medicinos praktiką atitinkančių kilusios komplikacijos pašalinimo priemonių. Teismų atsižvelgta ir į tai, kad dėl sveikatos sutrikdymas ieškovui turės pasekmių ugdymosi procese, asmenybės formavimuisi, apribos vaiko galimybes lavintis.
Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo pozicijai, akcentavo, kad neturtinės žalos padarymo aplinkybėmis ir jos pasekmėmis analogiškos ar iš esmės panašios bylos Lietuvos teismų praktikoje nebuvo.
Šaltinis: Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-52-910/2024.
