Turbūt sunku būtų beprisiminti senjorams skirtą Lietuvos televizijos kanaluose UAB „Eurovaistinė“ transliuotą reklamą apie išskirtinai senjorams siūlomas nuolaidas, dėl kurios teisėtumo tarp Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos ir UAB „Eurovaistinė“ kilo ginčas ir, kuris tik neseniai išnagrinėtas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT).
Vaizdinėje reklamoje žodžiu iš esmės buvo teigiama, kad nuolaidos senjorams „Eurovaistinėje“ taikomos visada, su „Senjoro“ kortele taikoma net 20 procentų nuolaida nereceptiniams vaistams, o visoms kitoms prekėms – nuolaida iki 30 procentų, o papildomai reklamos rašytiniame tekste, kuris buvo rodomas 3 sekundes, vėliau 30 sekundžių, buvo pateikiama informacija, kad senjoro kortelės turėtojui suteikiamas išskirtinis iki 30 % nuolaidos pasiūlymas, perkant tris prekes ir daugiau vaistinėje arba internetu www.eurovaistine.lt, perkant pilnas pakuotes, kurių vienos kaina ne mažesnė nei 1,50 EUR.
Konkurencijos taryba tokią reklamą vertino, kaip klaidinančią ir pažeidžiančią Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (įstatymas) 5 straipsnio reikalavimus, todėl paskyrė bendrovei piniginę baudą.
Nors „Eurovaistinė“ nesutiko su tokiu Konkurencijos tarybos sprendimu ir kreipėsi į teismą skundu, pirmosios instancijos teismas pritarė Konkurencijos tarybos padarytoms išvadoms, kad reklama visgi buvo klaidinanti dėl jos pateikimo būdo – iš vaizdinės reklamos konteksto suprantama, kad nuolaidos senjorams „Eurovaistinėje“ taikomos visada, o pačios nuolaidos yra įvardijamos kaip visa apimančio pobūdžio, tačiau raštu pateikiamoje informacijoje nurodyta esminė nuolaidų taikymo sąlyga (privalomas trijų pilnų pakuočių, kurių kiekvienos kaina nemažesnė kaip 1,50 Eur, įsigijimas), kuri, pasak teismo, pakeičia bei paneigia garsiniu būdu pateiktus teiginius. Teismo vertinimu, nei per 3, nei per 30 sekundžių vartotojas vaizdinės reklamos teksto perskaityti negalėjo, o senjorai, kuriems buvo skirta reklama, dėl savo amžiaus gali nepastebėti, neįskaityti ar nespėti perskaityti mažu šriftu vaizdo įrašo apačioje pateikiamos informacijos.
LVAT nagrinėdamas bylą, atsižvelgė į įstatymo reikalavimą vertinti reklamos poveikį būtent vidutiniam atitinkamos grupės vartotojui, kai reklama yra skirta tam tikrai vartotojų grupei ir pirmiausiai pažymėjo, kad bendrovės reklama buvo nukreipta į tikslinę grupę – asmenis, sulaukusius senatvės pensinio amžiaus, todėl byloje vertino vidutinio senjorų grupės asmens portretą.
LVAT, sekdamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad vertinant reklamos kontekstą, t. y. nustatant, kaip ji suprantama vidutiniam vartotojui, protingai atidus ir apdairus vartotojas neturėtų būti tapatinamas su įtariu bei nepasitikinčiu reklamos davėjo skleidžiama informacija vartotoju bei pažymėjo, kad, jei žodinėje reklamoje nurodoma, kad tam tikrai prekių grupei taikomos nuolaidos ir reklamos sakytiniame tekste nepateikiama jokia informacija dėl tokio teiginio išimčių, vidutinis vartotojas pagrįstai gali suprasti, jog nuolaidos taikomos visoms tos prekių grupės prekėms.
Teismas konstatavo, kad reklamos raštu pateikiamoje informacijoje nurodyta nuolaidų taikymo sąlyga – būtinas trijų pilnų pakuočių, kurių kiekvienos kaina ne mažesnė kaip 1,50 Eur, įsigijimas (taip pat kitos sąlygos, susijusios su tam tikrų prekių grupėmis) yra esminė, t. y. galinti paveikti asmenų, kuriems skirta reklama ar kuriuos ji pasiekia, ekonominį elgesį ir iš esmės paneigia žodžiu išsakomą informaciją bei senjorui ja sudaromą įspūdį, jog papildomos sąlygos pasinaudojimui pasiūlymu nėra taikomos.
Teismas pabrėžė, kad negalima situacija, kai reklamose garsinė ir tekstinė informacija, susijusi su esminėmis sąlygomis, viena kitą paneigtų ir klaidintų jų vartotojus dėl tikrosios pasiūlymo esmės.
Šaltinis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1057-822/2022
