Dopingas ir baudžiamoji atsakomybė

Nuo 2016 m. sausio 1 d. Lietuvos įstatymų leidėjas Baudžiamajame kodekse (BK) įtvirtino baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytomis medžiagomis turint tikslą jas platinti, šių medžiagų platinimą nepilnamečiams bei lenkimą vartoti šias medžiagas ir tokio reguliavimo pagrindiniu tikslu nurodė siekį išsaugoti žmonių sveikatą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), įvertinęs tai, kad iki šiol išsami ir nuosekli teismų praktika dėl nurodytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo nesuformuota, neseniai išnagrinėjęs sporto trenerių baudžiamąją bylą, išsamiai aptarė esminius aptariamos baudžiamosios atsakomybės aspektus.
Kasacinis teismas, įvertinęs rūšinį šių nusikalstamų veikų, pastarąsias įstatymų leidėjui priskiriant nusikaltimams ir baudžiamiesiems nusižengimams aplinkai ir žmonių sveikatai (BK XXXVIII skyrius), objektą, vadovaudamasis tarptautinių ir nacionalinių dokumentų nuostatomis, pabrėžė, kad nesąžiningas varžymasis sporto varžybose vartojant dopingą yra smerktinas tarptautiniu mastu ir pažeidžia esminius sporto principus, taigi pasak Kasacinio teismo, tais atvejais, kai Dopingo kontrolės įstatyme nurodytos medžiagos vartojamos tam, kad būtų pagerinami sporto rezultatai ar kitaip padaroma žala sąžiningo sporto principams, kartu su rūšiniu aptariamų nusikalstamų veikų objektu – žmonių sveikata – gali būti inkriminuotas ir papildomas (tačiau ne privalomas) nusikalstamos veikos objektas – sąžiningo sporto principai.
LAT atsižvelgdamas į tai, kad dopingo sąvoka dokumentuose gali skirtis, pabrėžė, kad sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės, turi būti remiamasi Dopingo kontrolės įstatymo nuostatomis, kurios nukreipia į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą Tam tikrų dopingo medžiagų sąrašą – baudžiamoji atsakomybė kyla tik už šiuose teisės aktuose nurodytų medžiagų platinimą, lenkimą vartoti ar platinimą nepilnamečiams.
Kasacinis teismas, aiškindamas tikslo platinti požymį, nurodė, kad ne visais atvejais, kai tam tikros dopingo medžiagos nėra paskirtos medikų, gali būti konstatuojamas tikslas jas platinti, bei nurodė, kad asmuo iš tiesų gali turėti tam tikras dopingo medžiagas ir neturėdamas gydytojo recepto, ir neturėdamas tikslo jas platinti, tačiau pabrėžė, kad tokiais atvejais tikslą platinti įrodo dopingo medžiagų įvairovė bei turimų medžiagų kiekis.
LAT nagrinėjamoje byloje taip pat pabrėžė, kad nusikalstamas veikas nuteistieji padarė veikdami būtent kaip sporto treneriai, savo veiksmais kėlė pavojų tiek sportininkų sveikatai, tiek sąžiningo sporto principui, taigi, jų nusikalstama veika buvo neabejotinai daroma žala ir tai sričiai, kuriai už praeities nuopelnus jie siekia palankesnio teismo sprendimo, todėl, priešingai nuteistųjų pozicijai, sprendė, kad teismai, bausmių skyrimo nuostatas taikė tinkamai.
Šaltinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-144-942/2021.