Praėjo jau daugiau nei du metai nuo tada, kuomet, priėmus Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimus, įsigaliojo naujasis „žalos be kaltės“ modelis. Šis naujasis žalos atlyginimo modelis buvo priimtas siekiant užtikrinti, kad pacientai galėtų greičiau ir paprasčiau gauti kompensaciją, jei jų sveikatai buvo padaryta žala.
Naujuoju „žalos be kaltės“ modeliu įtvirtinta, kad pacientai (ar jų artimieji), siekiantys jiems gydymo įstaigoje padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo, nebeprivalo įrodinėti visų įprastų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, kurias įrodyti, neretai, buvo itin sudėtinga. Be to, pagal naują tvarką pacientams atsirado galimybė reikalauti žalos atlyginimo ne tiesiogiai iš žalą padariusio specialisto, o iš gydymo įstaigos.
2023 m. birželio 15 d. priimtoje kasacinio teismo nutartimi teismų praktikoje buvo įtvirtintas „žalos be kaltės“ modelio taikymo specifika. Šioje byloje buvo nagrinėjama situacija, kur ieškovo motina 2020 m. balandžio 3 d. (toliau – ir pacientė) dėl įtariamo sepsio buvo paguldyta į VšĮ Vilniaus miesto klinikinę ligoninę. Nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki 2020 m. balandžio 11 d. pacientė buvo gydoma Klinikinės ligoninės Reanimacijos skyriuje. Taikytas gydymas buvo sėkmingas, pacientės sveikatos būklė gerėjo, todėl 2020 m. balandžio 11 d. pacientė tolimesniam gydymui perkelta į Klinikinės ligoninės Vidaus ligų skyrių. Gydantis šiame skyriuje, pacientės būklė toliau gerėjo, tačiau 2020 m. gegužės 9 d. ieškovas buvo informuotas, kad pacientei diagnozuota COVID-19 liga ir ji pervežta į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas. Santaros klinikose pacientės sveikatos būklė sparčiai blogėjo ir 2020 m. gegužės 14 d. ji mirė. Medicininiame mirties liudijime nurodyta, kad pagrindinė liga, sukėlusi mirtį, yra COVID-19 liga. Taigi pacientės mirtis yra ne buvusių susirgimų, o COVID-19 ligos pasekmė. Ieškovo vertinimu, pacientė į Klinikinę ligoninę atvyko nesirgdama COVID-19 liga (šį faktą patvirtina jai 2020 m. balandžio 3 d. ir 2020 m. balandžio 8 d. atlikti tyrimai), buvo užkrėsta šioje ligoninėje ir tai įvyko dėl to, kad Klinikinėje ligoninėje nebuvo laikomasi esminių sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Bylą išnagrinėjęs kasacinis teismas nustatė, kad ieškovas šiuo atveju turi teisę į žalos atlyginimą. Kasacinis teismas šioje byloje nurodė, kad teisei į žalos atlyginimą atsirasti būtina nustatyti šių sąlygų visumą: paciento sveikatai yra padaryta žala; žala nėra (nebuvo) neišvengiama; žala padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Teismas nurodė, jog neteisėtų sveikatos priežiūros įstaigos veiksmų (neveikimo), atliktų teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, nustatyti įstatymas nereikalauja ir teisės į žalos atlyginimą su jais nesieja.
Akivaizdu, jog paciento artimiesiems įrodyti neteisėtus gydymo įstaigos veiksmus, t. y. konkrečius veiksmus, dėl kurių pacientė susirgo COVID-19 liga ir konkretaus specialisto kaltę dėl tokių veiksmų, būtų praktiškai neįmanoma, todėl kaip matyti iš šios bylos, dėka „žalos be kaltės“ modelio, pacientų patirtos žalos atlyginimo sferoje tampa realybe tokios bylos, kurios anksčiau būtų buvusios tik teorinės.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2023 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023.
