Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad ginčai dėl sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų paslaugų nepriskiriami administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tai nereiškia, kad pacientas negali ginti savo teisių kitais įstatymuose numatytais būdais.
Į teismą kreipėsi pacientas, nurodęs, kad poliklinikos dokumentai galimai yra suklastoti. Jis prašė įpareigoti gydymo įstaigą ištaisyti, jo manymu, neteisingus dokumentus. Taip pat pageidavo, kad, jeigu dokumentai patvirtintų ligos faktą, jam būtų nurodyta diagnozė ir paaiškinta, kodėl liga buvo nustatyta jam apie tai nežinant ir nedalyvaujant.
Regionų administracinis teismas 2atsisakė priimti paciento skundą. Teismas paaiškino, kad tokio pobūdžio ginčas nėra administracinio teismo kompetencijos dalykas. Pacientas su šiuo sprendimu nesutiko. Jis kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas nurodyti institucijas, į kurias galėtų kreiptis dėl galimo dokumentų klastojimo. Taip pat prašė perduoti bylą kitam teismui arba įpareigoti kompetentingą instituciją ištirti galimą klastojimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priminė svarbią taisyklę: teismai nagrinėja tik tuos ginčus, kuriuos jiems pavesta spręsti pagal įstatymus.
Administraciniai teismai daugiausia nagrinėja ginčus, kylančius iš viešojo administravimo veiklos, pavyzdžiui, kai asmuo nesutinka su valstybės ar savivaldybės institucijos priimtu administraciniu sprendimu. Tačiau ne kiekvienas ginčas su įstaiga, kuri teikia viešąsias paslaugas, automatiškai tampa administraciniu ginču. Svarbu įvertinti, kokiu pagrindu kilo nesutarimas ir kokio pobūdžio santykiai sieja ginčo šalis.
Šiuo atveju pacientas ginčijo galimai neteisingus jo sveikatos duomenis ir gydymo įstaigos veiksmus, susijusius su sveikatos priežiūros paslaugomis. Teismas nusprendė, kad tai yra paciento ir sveikatos priežiūros įstaigos santykiai, kuriuos reguliuoja civilinė, o ne administracinė teisė. Todėl ginčo negalima nagrinėti administraciniame teisme.
Teismas pažymėjo, kad pacientui jau buvo išaiškinti galimi jo teisių gynimo būdai. Jeigu asmuo mano, kad medicinos dokumentuose pateikti neteisingi duomenys, jis gali kreiptis į pačią sveikatos priežiūros įstaigą dėl dokumentų ištaisymo. Jeigu įtariama, kad dokumentai galėjo būti suklastoti, dėl galimos nusikalstamos veikos galima kreiptis į kompetentingas institucijas ikiteisminio tyrimo tvarka. Svarbu atskirti du klausimus: ar medicinos dokumentuose yra neteisingų duomenų, kuriuos reikia ištaisyti, ir ar buvo padaryta nusikalstama veika. Tai nėra tas pats, todėl ir jų nagrinėjimo tvarka gali skirtis.
Ši byla primena, kad pasirinkti tinkamą teisių gynimo kelią yra ne mažiau svarbu nei tinkamai suformuluoti savo reikalavimus.
Šaltinis: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1090-1188/2026.
