Ar tardymo izoliatoriaus įstaigos duomenys gali būti vertinami kaip patikimi, kai nuteistasis teigia, kad įstaigoje jam buvo netinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos?
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-722-553/2023 išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo ieškovas nesutiko su žemesnės instancijos teismo sprendimu atmesti jo reikalavimą dėl paciento sveikatai padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovas reikalavo panaikinti ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu priimtą Komisijos sprendimą, kuriuo netenkintas jo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir priteisti jam iš atsakovės 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad žala padaryta Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – TI), kuriame atliko laisvės atėmimo bausmę, netinkamai suteikus sveikatos priežiūros paslaugas. Paaiškino, kad Šiaulių TI veiksmų neteisėtumas konstatuotinas ne tik dėl delsimo suteikti būtinąją medicininę pagalbą, bet ir dėl to, jog po išrašymo iš ligoninės ir grąžinus jį į įkalinimo vietą, Šiaulių TI savavališkai nutraukė jo medikamentinį gydymą.
Teismas nurodė, kad nors Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme (toliau – PTŽSAĮ) tiesiogiai nėra įtvirtinta, kad teisei į žalos atlyginimą atsirasti turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir padarytos žalos, šis elementas išlieka svarbus ir turi būti nustatytas kaip viena iš būtinųjų tokios žalos atlyginimo sąlygų. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja, kad, siekiant nustatyti šią sąlygą, būtina spręsti, ar žala buvo padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas.
Nors trečiasis asmuo Šiaulių TI, teikdamas sveikatos priežiūros paslaugas apeliantui, neatliko neteisėtų veiksmų, teismas iš esmės vertino, ar atlikti veiksmai atitiko paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį. Apeliacinis teismas vertino, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi į bylą pateiktais ekspertės – kardiologės, rašytiniais paaiškinimais Komisijai, kuriuose, atsakant į klausimą, ar pacientui sveikatos priežiūros paslaugos Šiaulių TI buvo suteiktos tinkamai ir laiku, nurodyta, jog paslaugos teiktos tinkamai – pagal bendrosios praktikos slaugytojos kompetencijas. Atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų, jog pacientas skundėsi stipriais krūtinės skausmais ar buvo kitų simptomų ar požymių (nukritęs kraujospūdis, didelis pulsas, veido pablyškimas, pasunkėjęs kvėpavimas), galinčių rodyti sunkią paciento būklę, ekspertė nurodė, jog slaugytoja neturėjo požymių įtarti miokardo infarktą. Atsakant į klausimus, ar Šiaulių TI dirbusi medikė tinkamai įvertino paciento būklę, ar paciento kreipimosi metu jam buvo galima nustatyti prasidėjusį infarktą bei ar buvo indikacijos pacientą stacionarizuoti į ligoninę, ekspertė nurodė, kad apelianto būklė buvo įvertinta tinkamai pagal bendrosios praktikos slaugytojos kompetenciją: aprašyti nusiskundimai, pamatuotas AKS, ŠSD, skirtas vaistas bei pateiktos rekomendacijos; kreipimosi metu nebuvo galima nustatyti infarkto, kurio nustatymui reikalingi laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai; pagal paciento pateiktus nusiskundimus – maudimą krūtinėje, infarkto įtarimas yra mažas, be to, kraujospūdis ir pulso dažnis buvo normos ribose.
Apeliacinis teismas nurodė, kad skunde nepagrįstai apeliuojama, kad nurodytas dokumentas – ekspertės rašytiniai paaiškinimai, pateiktas remiantis Šiaulių TI, t. y. ginčijamas sveikatos priežiūros paslaugas suteikusios institucijos, parengtais (surašytais) dokumentais. Teisėjų kolegija nesutiko su apelianto pozicija, kad teismas turėjo vertinti aptariamą įrodymą kaip nepatikimą. Teismas pažymėjo, kad apeliantas savo paaiškinimais patvirtino aplinkybes, kad 2021 m. vasario 27 d., kuomet pajuto skausmus krūtinėje, buvo apžiūrėtas Šiaulių TI dirbusios slaugytojos, jog jam buvo duota Validol tabletė ir nurodyta skausmams nesiliovus kreiptis pakartotinai. Tokios esminės aplinkybės ir buvo užfiksuotos Šiaulių TI ekspertei pateiktuose dokumentuose, tuo tarpu tai, kad apelianto apsilankymo faktas pas slaugytoją ir jam suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos nebuvo užfiksuotos apeliantui matant, savaime nepatvirtina, kad nurodytos paslaugos jam nebuvo suteiktos, jog paslaugų suteikimą patvirtinantys dokumentai nebuvo sudaryti. Taip pat teismo akcentuota, kad ekspertės išvados buvo pagrįstos ne tik Šiaulių TI pateiktais dokumentais apie apelianto apžiūrą bei jos metu atliktus slaugytojos veiksmus, bet ir ekspertės, kaip kardiologės, turimomis žiniomis apie pirmuosius širdies infarkto požymius, slaugytojos kompetenciją, priemones, kurios galėtų padėti nustatyti pradinę širdies infarkto stadiją. Taip pat byloje pažymėta, kad vien dėl to, kad apeliantas ginčo įvykio metu buvo įkalinimo įstaigoje, kur jo veiksmų laisvė yra apribota, teismas negalėjo vertinti Šiaulių TI parengtų ir į bylą pateiktų dokumentų kaip nepatikimų įrodymų.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad Šiaulių TI neatliko veiksmų, dėl kurių apeliantas negalėjo laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 17 d. iki 2021 m. kovo 22 d. gauti jam reikalingų medikamentų. Teismas nurodė, kad LAVL padaliniuose sveikatos priežiūros paslaugų teikimas buvo organizuojamas vadovaujantis Aprašu, kurio 8-11 punktai numatė suimtųjų ir (ar) nuteistųjų patekimo pas sveikatos priežiūros specialistus tvarką tiek planinės, tiek skubios pagalbos atveju. Aprašo 9 punktas nustatė, kad gydytojo konsultacijai į PASPS suimtasis ir (ar) nuteistasis patenka pagal išankstinę konsultacijos registraciją. Teismas nustatė, kad po operacijos apeliantui buvo duota pakuotė Tikagrelor, o išrašant jį iš LAVL pateiktos rekomendacijos dėl jo gydymosi ambulatoriškai. Nurodė, kad išrašant pacientą ambulatoriniam gydymui, gydymo procesas ir vaistų išrašymas nevykdomas automatiškai – norėdamas tęsti gydymą, pacientas turi savo inciatyva kreiptis į gydymo įstaigą pagal savo buvimo vietą.
