Administracinėje byloje buvo nagrinėtas ginčas dėl priežiūros institucijos sprendimo skirti klinikai daugiau kaip 20 tūkst. eurų baudą už Reklamos įstatymo pažeidimą. Teismas vertino, ar sprendimas teisėtas ir pagrįstas, taip pat ar paskirta sankcija proporcinga.
Ginčo esmė
Priežiūros institucija, vykdydama reklamos stebėseną sveikatos priežiūros paslaugų srityje, nustatė, kad klinika savo interneto svetainėje ir socialiniuose tinkluose skelbė reklamą, kurioje buvo naudojami pacientų vardai, pavardės, atvaizdai bei jų atsiliepimai. Tokia reklama, jei ji susijusi su sveikatos priežiūros paslaugomis, įstatymu draudžiama. Reklamos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sveikatos priežiūros paslaugų ir medicinos priemonių reklamoje draudžiama naudoti paciento vardą, pavardę, įvaizdį, remtis sveikatos priežiūros įstaigų, sveikatos priežiūros specialistų ar jų profesinių organizacijųrekomendacijomis.
Klinika teigė, kad dalis reklamuotų paslaugų buvo tik grožio procedūros, todėl joms reklamos ribojimai neturėtų būti taikomi. Taip pat ginčyta priežiūros institucijos kompetencija, procedūrų teisėtumas, įrodymų vertinimas ir baudos dydis.
Apeliacinės instancijos teismas paliko galioti pirmosios instancijos sprendimą ir pateikė kelias esmines išvadas.
1. Priežiūros institucija veikė teisėtai ir turėjo kompetenciją.
Teismas konstatavo, kad įstatymas aiškiai suteikia priežiūros institucijai teisę tirti reklamos pažeidimus, rinkti informaciją, įpareigoti nutraukti neteisėtą reklamą ir skirti baudas. Todėl sprendimą priėmusi institucija veikė pagal jai suteiktus įgaliojimus.
2. Reklamos draudimas yra aiškus ir taikytinas.
Įstatymas imperatyviai draudžia sveikatos priežiūros paslaugų reklamoje naudoti pacientų tapatybę ar jų atvaizdus. Teismas pabrėžė, kad šio draudimo tikslas – apsaugoti vartotojų interesus ir sveikatą konkurencingoje medicinos paslaugų rinkoje, kur reklama gali daryti stiprų poveikį žmonių pasirinkimams.
3. Klinika reklamavo būtent sveikatos priežiūros paslaugas.
Nors įstaiga teikė ir kosmetines procedūras, teismas nustatė, kad reklamoje buvo pristatomos intervencinės, medicininio pobūdžio procedūros, kurias gali atlikti tik licencijuoti gydytojai. Todėl jos laikytinos sveikatos priežiūros paslaugomis, nepriklausomai nuo estetinio rezultato siekio.
4. Procedūros metu buvo laikytasi teisingo proceso reikalavimų.
Nustatyta, kad klinika buvo informuota apie galimus pažeidimus, gavo rekomendacijas, turėjo galimybę pateikti paaiškinimus ir tik vėliau buvo pradėta pažeidimo nagrinėjimo procedūra. Nepaisant rekomendacijų, dalis reklamos liko nepakeista.
5. Bauda pripažinta proporcinga.
Teismas vertino pažeidimo mastą, trukmę ir sklaidos kanalus. Neteisėta reklama buvo platinama keletą metų ir keliose platformose. Atsižvelgta ir į tai, kad pažeidimas nustatytas pirmą kartą, tačiau reikšmingų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kliniką nurodžiusi finansinė padėtis nebuvo patvirtinta pakankamai patikimais ir aktualiais duomenimis.
6. Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.
Teismas pabrėžė, kad reklamos ribojimai galioja nepriklausomai nuo to, ar yra susiformavusi teismų praktika ar išsamios gairės. Ūkio subjektas privalo laikytis įstatymo pats.
Teismas priminė, kad nors verslo veikla ir reklama yra saugomos ekonominės laisvės dalis, valstybė turi pareigą ginti vartotojų interesus. Todėl reklamos ribojimai sveikatos priežiūros srityje laikytini teisėta ir proporcinga priemone.
Šaltinis: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-440-1188/2026.
