Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pacientų teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Vadovaujantis šio įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos sietinos su paciento poreikių bei lūkesčių patenkinimu ar netgi jų viršijimu. Teismų praktikoje aptartos paciento teisės įgyvendinimo kontekste pabrėžiamas gydytojo maksimalių pastangų kriterijus – gydytojas turi padaryti viską, kas iš jo reikalaujama.
Deja, praktika rodo, kad pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą žmogui, ne visuomet atitinka teisės aktų reikalaujamą gydytojo veiksmų standartą, dėl ko pakenkiama paciento sveikatai, jis sužalojamas ar netgi jį ištinka mirtis.
Aptariamu atveju, įstatyme yra numatyta paciento, o paciento mirties atveju jo išlaikytinių, darbingų tėvų (įtėvių) ir pilnamečių vaikų (įvaikių), kuriuos su pacientu siejo ypač artimas ir glaudus ryšys, teisė į žalos atlyginimą (13 str.).
Teisė į žalos atlyginimą įgyvendinama įstatymo 24 str. nustatyta tvarka, pirmiausiai kreipiantis į privalomą ikiteisminę instituciją dėl žalos atlyginimo – Komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Komisijai turi būti pateiktas rašytinis prašymas dėl žalos atlyginimo, kartu su įstatymu ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatytais dokumentais ir ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie žalą.
Komisija sprendimą dėl reikalaujamos žalos atlyginimo priima ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos, su galimybe esant objektyvioms priežastims šį terminą pratęsti dar vienam mėnesiui. Komisijos priimtas sprendimas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas pateikiamas pacientui ar jo atstovui, bei asmens sveikatos priežiūros įstaigai, dėl kurios teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų priimtas Komisijos sprendimas (24 str.)
Tik tuomet, kai Komisija priima sprendimą, asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą, gali per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, kreiptis į teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės (25 str.).
Pabrėžiame, kad dažnai teisė į žalos atlyginimą klaidingai siejama su paciento teise pateikti skundą gydymo įstaigai dėl paciento teisių pažeidimo, kurios įgyvendinimo tvarka nustatyta įstatymo 23 str. ir kuria pacientas nėra įpareigotas ginčą spręsti privaloma ikiteismine tvarka – pacientas turi teisę kreiptis ir tiesiai į teismą, taip pat skųsti asmens sveikatos priežiūros institucijų veiksmus ar neveikimą nagrinėjant jo skundą.
Be to, pacientas, skundu kreipęsis į sveikatos priežiūros įstaigą ir nesutinkantis su įstaigos atsakymu ar šio net negavęs, turi teisę kreiptis ir į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kurios tikslas – nustatyti, ar pacientui teiktos ar nesuteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos atitinka teisės aktų reikalavimams (bet ne spręsti dėl žalos atlyginimo).
