Jums buvo suteiktos nekokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos, galbūt patyrėte turtinės, ar neturtinės žalos, dėl nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų buvo sutrikdyta sveikata, netekote darbingumo, o galbūt dėl aplaidžiai teiktų paslaugų mirė artimasis? Galite kreiptis į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją su prašymu dėl turtinės ir neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo. Vis dėlto, svarbu, jog Jūsų teisė į žalos atlyginimą būtų įgyvendinta tinkamai bei jog nepraleistumėte termino, per kurį galite kreiptis dėl žalos atlyginimo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 137 straipsnio 1 dalį asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į teisminę gynybą, tačiau ši teisė, kaip ir bet kuri kita civilinė teisė, nėra absoliuti. Teisės į gynybą įgyvendinimas pirmiausia sietinas su subjekto, besinaudojančio šia teise, pareigomis laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Šios pareigos yra neatskiriama visų civilinių teisių įgyvendinimo dalis (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Be šių bendrųjų teisės į gynybą įgyvendinimo aspektų, išskirtinas vienas specifinis ypatumas – šios civilinės teisės įgyvendinimas yra ribojamas laiko aspektu, t. y. asmuo turi konkrečiu terminu ribojamą galimybę teismine tvarka apginti savo pažeistas subjektines teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-695/2019, 18 punktas). Terminas, kuriuo ribojamas teisės į gynybą įgyvendinimas, yra vadinamas ieškinio senaties terminu. Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
Ieškinio senaties taikymas pasižymi tam tikra specifika – ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja kita šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Šaliai pateikus prašymą taikyti ieškinio senatį, būtina patikrinti, ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga.
Šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo redakcijos 24 straipsnio 1 dalis numato, kad pacientas, norėdamas gauti žalos atlyginimą, ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie žalą, Vyriausybės patvirtintame Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašė nustatyta tvarka turi kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją,, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo. Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo, išskyrus atvejus, kai civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo paduodamas ikiteisminio tyrimo arba baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu.
Ieškinio senaties terminas yra reikalingas todėl, kad jam pasibaigus gali būti prarasta daug įrodymų, kurie būtų padėję išaiškinti realią situaciją, o pats ginčo nagrinėjimas tampa kur kas sudėtingesniu. Taigi, patyrę žalą dėl nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų, laiku nesikreipdami dėl žalos atlyginimo rizikuojate prarasti teisę į žalos atlyginimą.
