Pasienio pareigūnų atsakomybė už nušalimų gydymą

Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-382-370/2025, nagrinėtas emigranto ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos. Ieškovo vertinimu, netinkamai teiktos gydymo paslaugos sąlygojo jo dešinės pėdos dalies amputaciją.

Ieškovas VSAT pareigūnų buvo sulaikytas Baltarusijos–Lietuvos pasienyje ir perkeltas į Druskininkų užkardą, kur buvo apgyvendintas moduliniame namelyje, o iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos ieškovui teko daugiau nei 10 dienų, avint sportinę avalynę, būti miške, paskutines kelias dienas iki sulaikymo esant neigiamai oro temperatūrai.

Byloje nebuvo ginčo dėl aplinkybės, jog ieškovo nušalimai buvo patirti dar iki ieškovo sulaikymo momento, nes po sulaikymo ieškovas kitą dieną kreipėsi į Druskininkų pasienio užkardos pareigūnus, kurie tą pačią dieną iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir ieškovas buvo nuvežtas į Druskininkų ligoninę, kur ieškovui buvo diagnozuotas nušalimas ir paskirtas gydymas, t. y. sveikatos priežiūros paslaugos ieškovui faktiškai buvo pradėtos teikti iš esmės kitą dieną po jo sulaikymo pasienyje.

Teismo vertinimu, nors ieškinyje ir pateikiami argumentai dėl ieškovo sulaikymo neteisėtumo, tačiau pats ieškovo atsidūrimas VSAT pareigūnų žinioje tapo būtinąja sąlyga, nulėmusia, kad sveikatos priežiūros paslaugos jam buvo suteiktos iš karto patekus į Lietuvos Respubliką, o ne šių paslaugų prieinamumo apribojimą.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo apsilankymų Druskininkų ligoninėje dažnumą bei šioje ligoninėje faktiškai taikytą gydymą, padarė išvadą, kad ieškovui būtinos sveikatos priežiūros paslaugos, įvertinus faktinį jų poreikį, buvo suteiktos. Aplinkybė, kad šios sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos VSAT pareigūnams užtikrinant ieškovo nuvežimą į Druskininkų ligoninę, o ne Registracijos centro šeimos gydytojo kabinete, teismo vertinimu, sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo fakto nepaneigia.

Pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės aktų. Įvertinęs bylos medžiagos visumą, teismas darė išvadą, jog žalą ieškovo sveikatai nulėmė ne ieškinyje nurodytos aplinkybės, susijusios su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, o ieškovo patirtas šaltos aplinkos poveikio laikotarpis.

Taigi, teismas, padarė išvadą, kad būtinosios sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti nebuvo nustatytos – nebuvo įrodyta, jog ieškovui kilusios žalos buvo galima išvengti, atsižvelgiant į sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį, taip pat nebuvo nustatyta, kad žala padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. teiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir atsiradusią žalą sieja priežastinis ryšys.

Lietuvos apeliacinis teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms. Pažymėjo, kad ekspertizės akte konstatuota, jog ieškovo gydymo Švenčionių rajono ligoninėje laikotarpiu jam buvo paskirtas teisingas gydymas, gydymo taktika, atlikti tyrimai pasirinkti tinkamai, gydytojų veiksmuose nebuvo neatidumo ar gydymo klaidų, t. y. ekspertizės aktu iš esmės konstatuota, kad ieškovas žalą sveikatai patyrė ne dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų, o dėl nušalimo.