Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo bylą dėl 30.000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, kuomet Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas, siekdamas sulaikyti pažeidėją (transporto priemonės vairuotoją), panaudojo tarnybinį šaunamąjį ginklą, dėl kurio paleistų šūvių žuvo automobilio keleivis, sėdėjęs ant užpakalinės automobilio sėdynės.
Teismas priimdamas galutinį sprendimą vadovavosi „neišvengiamos būtinybės“ kriterijumi, Europos Žmogaus Teisių Teismo aiškinamo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 straipsnio kontekste ir reiškiančio, kad pareigūnų naudojama mirtiną grėsmę kelianti jėga gali būti pateisinama tik tuo atveju, kai tai yra „neišvengiamai būtina“, kitaip tariant, jėgos panaudojimas turi būti visiškai proporcingas toms aplinkybėms. Teismas akcentavo, kad EŽTT ne kartą yra konstatavęs, kad iš esmės tokio būtinumo negali būti, jeigu yra žinoma, kad suimamas asmuo nekelia pavojaus gyvybei arba sveikatai ir nėra įtariamas padaręs smurtinį nusikaltimą, netgi jeigu nepanaudojus mirtiną grėsmę keliančios jėgos bus prarasta galimybė bėglį suimti.
Nors ir pareigūnas ėmėsi veiksmų, siekdamas teisėtai suimti pažeidėją, o šaunamasis ginklas panaudotas prieš transporto priemonę, turint tikslą peršauti padangą, o ne prieš joje esančius asmenis, teismas nurodė, kad šaunamais ginklas buvo panaudotas neapdairiai, ir, kad toks padrikas šaudymas, kaip šioje byloje neatitinka to, ko visuomenė tikisi iš profesionalaus pareigūno.
Teismas nustatė, kad pareigūnas, esant tamsintiems (tonuotiems) automobilio langams, šaudė nežinodamas ir negalėdamas žinoti, ar automobilyje yra keleivių, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad pastarasis žinojo, jog neteisėtame cigarečių gabenime dalyvauja 8–9 žmonės, nurodė kad jis galėjo numatyti, kad automobilyje gali būti keleivių. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad pareigūnas, neturėdamas tinkamos praktinės patirties, ėmęsis šaudyti automobiliui važiuojant dideliu greičiu, nežinodamas, ar automobilyje yra keleivių, labai rizikavo nušauti keleivį ir pagrįstai turėjo numatyti tokį pavojų ir iš tiesų, viena pareigūno paleista kulka buvo mirtina.
Teismas žalą, kurios stengėsi išvengti pareigūnas vertino sprunkančio vairuotojo padaryto nusikaltimo pobūdžio (cigarečių kontrabandos) ir jo keltos grėsmės kontekste ir atsižvelgdamas į tai, kad duomenų, kad prieš panaudojant šaunamąjį ginklą būtų kilusi tiesioginė grėsmė kokio nors asmens gyvybei ar sveikatai nėra, o atsakovo teiginiai apie galimą grėsmę kitų asmenų gyvybei ir sveikatai yra hipotetinio pobūdžio, grindžiami spėlionėmis, nenustatė, jokių akivaizdžių pavojaus požymių, pateisinančių rizikingą šaudymą ir nurodė nemanantis, jog dėl iškilusios grėsmės buvo būtina nedelsiant sustabdyti transporto priemonę panaudojant šaunamąjį ginklą.
Teismas nustatęs, kad pareiškėjos sūnus žuvo dėl to, kad buvo panaudota jėga, kuri nebuvo neišvengiamai būtina, siekiant teisėtai suimti asmenį, pareiškėjos skundą tenkino pilna apimtimi.
Šaltinis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2258-575/2020.
