Dar nuo 2020 m sausio 1 d. Lietuvos medicinos teisėje įsigaliojo „Žalos be kaltės“ (angl. „no fault“) modelis. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė (ir draudimas) asmens sveikatos priežiūros įstaigoms tapo nebetaikomi. Asmuo, norintis gauti sveikatai padarytos žalos atlyginimą, visų pirma kreipiasi į privalomą ikiteisminę instituciją – Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kuri kontroliuojama Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM).
Vis dėlto, neretai būna, jog Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas pacientų netenkina, kadangi komisijos nustatyta žala sveikatai būna ne tokia, kokios pacientas tikėjosi. Tuo atveju, jei Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas netenkina, siekiant kuo greitesnio realaus žalos atlyginimo būtina išvengti dažnai daromų klaidų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gegužės 8 d. priimta nutartimi išnagrinėjo administracinę bylą Nr. eAS-235-552/2024. Šioje byloje pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos komisijos sprendimą ir įpareigoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją iš naujo nagrinėti jo pateiktą prašymą atlyginti kompensacijas, turtinę ir neturtinę žalą.
Šioje administracinėje byloje teismas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 25 straipsnio 1 dalį, jeigu pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, nesutinka su Komisijos sprendime nurodytu žalos atlyginimo dydžiu arba jeigu žalos atlyginimas nenustatytas, jie turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės. Šioje dalyje nurodytu atveju atsakovas byloje yra valstybė, atstovaujama Vyriausybės įgaliotos institucijos (jeigu reikia specialiųjų žinių, Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu pasitelkiama Komisija ir (arba) sveikatos priežiūros specialistas (-ai), nurodytas (-i) šio įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje, teikęs (-ę) išvadą (-as) Komisijai), o teismas, spręsdamas dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo, nevertina asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės ir, nustatydamas atlygintinos žalos dydį, vadovaujasi šio įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi.
Taigi įstatymų leidėjas expresis verbis yra nustatęs Komisijos sprendimų teisminės patikros teismingumą. Pažymėtina, kad minėto Įstatymo 24 straipsnio 41 dalyje nustatyta, kad tik Komisijos sprendimas atsisakyti nagrinėti prašymą Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Nagrinėjamu atveju Komisija priėmė nagrinėti pareiškėjo prašymą ir jį išsprendė. Įvertinus pareiškėjo teismui teikto skundo turinį, aptartą teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendė, kad keliamas ginčas yra susijęs ne su administraciniais teisiniais santykiais ir tais ginčais, kurie pagal ABTĮ yra priskiriami administracinio teismo kompetencijai, bet su Komisijos sprendimo civiliniais teisiniais padariniais, todėl pareiškėjas turėjo kreiptis ne pagal administracinę, o pagal civilinę teiseną.
