Ar įmanoma paveldėti teisę į neturtinės žalos atlyginimą? Daugeliui ši mintis atrodo keista – juk neturtinė žala susijusi su žmogaus emocijomis, skausmu ir išgyvenimais. Vis dėlto 2025 m. spalio 30 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė svarbią nutartį, kuri aiškiai atsako: taip, tokia teisė gali būti paveldima, jeigu asmuo savo reikalavimą dėl neturtinės žalos buvo jau suformulavęs ir jis įgijo turtinę išraišką.
Pareiškėjas kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (Komisiją), prašydamas atlyginti neturtinę žalą dėl to, kad dėl galimai netinkamai suteiktų paslaugų mirė jo motina. Tačiau Komisijai dar nagrinėjant prašymą, pareiškėjas pats mirė. Komisija po jo mirties priėmė sprendimą – pripažino žalos faktą ir tenkino pareiškimą dėl neturtinės žalos priteisimo iš dalies.
Pareiškėjo duktė, paveldėtoja pagal įstatymą, nusprendė tęsti tėvo pradėtą procesą ir kreipėsi į teismą dėl likusios neturtinės žalos dalies priteisimo.
Tačiau teismas ieškinį atsisakė priimti, teigdamas, kad neturtinės žalos reikalavimas yra neatsiejamai susijęs su žmogaus asmeniu ir negali būti paveldimas.
Tada prasidėjo apeliacinis procesas. Apeliacinis teismas gilinosi į du pagrindinius klausimus:
- Ar galima paveldėti reikalavimą atlyginti neturtinę žalą?
- Ar šis reikalavimas priklauso tik nuo to, ar miręs asmuo spėjo kreiptis į teismą?
Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika, Apeliacinis teismas padarė aiškią ir svarbią išvadą – jeigu žmogus pradėjo ginti savo teisę – jo reikalavimas įgyja turtinę išraišką. Tai tampa paveldima turtine teise.
Šioje byloje pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, privalomą ikiteisminę instituciją, ir aiškiai suformulavo, kokio dydžio neturtinės žalos atlyginimo reikalauja.
Pirmosios instancijos teismas rėmėsi formaliu argumentu – kad pareiškėjas mirė iki Komisijos sprendimo priėmimo ir nespėjo civiline tvarka kreiptis į teismą.
Tačiau Apeliacinis teismas tokį formalizmą paneigė. Jis aiškiai nurodė, kad pacientų žalos atlyginimo procesas yra vientisa sistema, kuri visada prasideda Komisijoje, nes tai privaloma stadija. Tai reiškia, kad pacientas negali iškart kreiptis į teismą, teismas tampa antrąja proceso stadija. Todėl negalima diskriminuoti žmogaus vien dėl to, kad jis mirė anksčiau nei Komisija spėjo priimti sprendimą.
Apeliacinio teismo sprendime pabrėžtas materialusis reikalavimo pobūdis: kai neturtinės žalos dydis mirusiojo yra įvardijamas konkrečia suma, tokia teisė tampa turtine.
Priimdamas aptariamą nutartį apeliacinės instacijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. LAT yra nurodęs, kad
- Ieškinys suteikia teisei turtinę išraišką. Kai žmogus pats kreipiasi į teismą ir aiškiai nurodo, kokios sumos reikalauja, neturtinė žala iš abstrakčios „kančios“ virsta konkrečia pinigine pretenzija. Tokia pretenzija – tai jau turtinė teisė, o turtinės teisės pagal įstatymą yra paveldimos.
- Konstitucinis Teismas pripažįsta paveldimumą. Dar 2006 m. Konstitucinis Teismas buvo išaiškinęs, kad asmens teisė gauti neturtinės žalos atlyginimą negali „pradingti“ vien todėl, kad žmogus mirė, jei jis spėjo kreiptis dėl žalos atlyginimo.
- EŽTT praktika. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat leidžia artimiesiems tęsti bylas, kurias pradėjo mirusieji, jei šie spėjo pareikšti reikalavimus dar būdami gyvi.
