Vadovaujantis šiomis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis iki šiol buvo nustatinėjama žala sveikatai asmenų, kurie paryrė smurtą, t. y. pagal jose nurodytus medicininius kriterijus buvo nustatoma, ar asmuo patyrė sunkų, nesunkų ar nežymų sveikatos sutrikdymą.
Nepaisant nuo 2003 m. įvykusių pokyčių tiek ligų diagnostikoje, tiek jų gydyme, taip pat skirtingo medicininių kriterijų interpretavimo taikant Taisykles praktikoje, nuo pat jų priėmimo Taisyklės nebuvo nei karto peržiūrėtos ar keistos. Pastaruoju metu viešoje erdvėje vis dažniau keliami klausimai dėl Taisyklėse įtvirtintų sveikatos sutrikdymo masto nustatymo medicininių kriterijų pagrįstumo, t. y. ar, pavyzdžiui, kai kurie daugybiniai asmens sveikatos sužalojimai ar labai ilgai dėl patirto sveikatos sutrikdymo užtrukęs gydymasis, pagrįstai priskiriami tik nesunkių sveikatos sutrikdymų kategorijai, lemiančiai ir švelnesnių (nei padarius sunkius sveikatos sutrikdymus) baudžiamojo poveikio priemonių taikymą kaltininkui.
Žinotina, kad sunkus sveikatos sutrikdymas yra tais atvejais, kai asmuo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.
Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra tada, kai asmuo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo aukščiau esančioje pastraipoje nurodytų sunkių padarinių (BK 138 straipsnis).
Nežymus sveikatos sutrikdymas tai yra atvejai, kada asmuo mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino (BK 140 straipsnis).
Savaime suprantama, kad sveiktos sutrikdymo mastas lemia nusikaltimo pavojingumą ir atitinkamai lemia bausmės dydį kaltininkui – nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju griežčiausia bausmė yra laisės atėmimas iki vienerių metų, nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – iki trijų metų, sunkaus sveikatos sutirkdymo atveju – iki dešimties metų.
Taigi, sunkus, nesunkus ir nežymus sveikatos sutrikdymas kaip nusikalstama veika yra uždrausta baudžiamojo įstatymo normomis, tačiau siekiant nustatyti, kokio sunkumo sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam buvo padarytas, šias aplinkybes nustatinėja teismo ekspertai arba teismo psichiatrų ekspertų komisija, būtent – vadovaujantis Taisyklėmis.
Viena iš keičiamų taisyklių naujovių yra ta, jog nuo šiol, be kitų sužalojimų, sunkiu sveikatos sutrikdymu bus laikomi žandikaulių lūžiai ir veido dalių netekimai. Taip pat sunkiu sveikatos sutrikdymu bus laikomi atvejai, kai netenkama 30 proc. dalyvumo. Dalyvumas – tai neįgaliųjų ar garbaus amžiaus žmonių galėjimas dalyvauti socialiniame gyvenime.
Kaip yra nurodoma taisykles patvirtinusių sveikatos apsaugos ministro bei teisingumo ministrės pasisakymuose, tikimasi, jog pasikeitusios taisyklės, nustatant sveikatos sutrikdymo mąstą nukentėjusiems asmens, leis ne tik atstatyti jų patirtą skriaudą, teismams leis užtikrinti proporcingą bausmių taikymą, tačiau ir pažeidėjus veiks prevenciškai, kas prisidės prie saugesnės visuomenės užtikrinimo.
