Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2026 m. kovo 25 d. priėmė svarbų sprendimą byloje Nr. A-249-556/2026. Šiuo sprendimu teismas pakeitė iki tol vyravusią praktiką dėl to, kokią informaciją asmens sveikatos priežiūros įstaigos privalo pateikti pacientams.
Byla prasidėjo tuomet, kai pareiškėja J. N. kreipėsi į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos. Ji prašė pateikti dokumentų kopijas, kuriomis klinikos informavo Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba apie tariamai nutrauktas jos vaiko reabilitacijos paslaugas.
Santaros klinikos atsisakė pateikti šiuos dokumentus. Įstaiga teigė, kad:
- prašomi dokumentai nėra paciento ligos istorijos dalis;
- klinikos nėra viešojo administravimo subjektas, todėl neprivalo teikti tokių dokumentų pagal Viešojo administravimo įstatymą;
- į pakartotinius panašaus pobūdžio prašymus ateityje nebebus atsakoma.
Nesutikdama su tokiu sprendimu, pareiškėja kreipėsi į Regionų administracinį teismą. Ji prašė panaikinti klinikų atsisakymą ir įpareigoti pateikti prašomą informaciją.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė. Teismas nusprendė, kad Santaros klinikos teikia viešąsias paslaugas, tačiau nevykdo viešojo administravimo funkcijų taip, kaip tai suprantama pagal Viešojo administravimo įstatymą. Todėl, teismo vertinimu, klinikos neprivalėjo pateikti dokumentų, nesusijusių tiesiogiai su gydymo paslaugomis.
Teismas taip pat pasisakė dėl nuotolinio bylos nagrinėjimo. Pareiškėja tam prieštaravo, tačiau teismas nusprendė, kad nuotolinis posėdis buvo teisėtas ir pakankamas tinkamai išnagrinėti bylą.
Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmiausia įvertino nuotolinio proceso teisėtumą. Teismas pažymėjo, kad įstatymai leidžia posėdžius organizuoti naudojant vaizdo konferencijas ir kitas technologijas. Vien tai, kad posėdis vyksta nuotoliniu būdu, žmogaus teisių nepažeidžia.
LVAT nustatė, kad pareiškėja galėjo:
- teikti paaiškinimus;
- užduoti klausimus;
- ginti savo interesus.
Todėl teisė į teisingą teismą ir teisė būti išklausytai nebuvo pažeistos. Teismas taip pat pažymėjo, kad šiuolaikinės technologijos leidžia patikimai nustatyti asmens tapatybę ir užtikrinti proceso skaidrumą.
Svarbiausia bylos dalis buvo susijusi su informacijos teikimu. LVAT nesutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Santaros klinikoms netaikoma pareiga pateikti tokią informaciją.
Teismas paaiškino, kad nors Santaros klinikos nėra klasikinė viešojo administravimo institucija, joms taikomas Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymas. Šis įstatymas numato, kad informaciją privalo teikti ne tik valstybės institucijos, bet ir viešosios įstaigos:
- kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė;
- kurios vykdo viešąsias funkcijas;
- kurios finansuojamos valstybės lėšomis.
LVAT pabrėžė, kad Santaros klinikos vykdo viešąją funkciją – teikia sveikatos priežiūros paslaugas. Todėl jos privalo pateikti informaciją, kurią turi vykdydamos šią veiklą.
Teismas pažymėjo, kad pareiga teikti informaciją apima ne tik dokumentus apie pačios įstaigos veiklą, bet ir duomenis, kuriais įstaiga disponuoja vykdydama įstatymuose numatytas funkcijas.
Dėl to LVAT nusprendė, kad Santaros klinikų atsisakymas pateikti susirašinėjimą su Vaiko teisių apsaugos institucijomis buvo nepagrįstas. Teismas panaikino klinikų atsakymus ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą pagal Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymą.
Šis sprendimas sustiprino pacientų teisę gauti informaciją iš gydymo įstaigų ir aiškiau apibrėžė viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų pareigas užtikrinti veiklos skaidrumą.
