2026 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2026 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pateikė reikšmingus išaiškinimus dėl pacientų žalos atlyginimo bylų nagrinėjimo ribų ir proceso šalių teisių. Ši nutartis svarbi tuo, kad koreguoja iki šiol susiformavusią praktiką, ypač dėl valstybės – kaip atsakovės – procesinių galimybių.
Ginčo esmė: ar valstybė gali gintis aktyviai?
Byla kilo dėl paciento mirties ir jo artimųjų reikalavimo padidinti Komisijos nustatytą neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovė valstybė, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos, ne tik nesutiko su reikalavimu, bet ir pareiškė priešieškinį dėl jau išmokėtos sumos grąžinimo.
Pirmosios instancijos teismas priešieškinį patenkino, tačiau apeliacinės instancijos teismas laikėsi priešingos pozicijos – nusprendė, kad tokiose bylose valstybė negali reikšti priešieškinio ir susiaurino ginčo ribas tik iki žalos dydžio klausimo.
LAT turėjo atsakyti į du esminius klausimus:
- Kas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas?
- Ar valstybė gali reikšti priešieškinį tokiose bylose?
Pagrindinis LAT išaiškinimas: bylos ribos nėra vien ieškovo rankose. LAT aiškiai pasisakė, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai susiaurino bylos nagrinėjimo ribas.
Teismas pabrėžė:
- Bylos ribas lemia ne tik ieškinys, bet ir atsakovo atsikirtimai bei reikalavimai;
- Net ir specialusis reguliavimas (PTŽSAĮ) nepanaikina bendrųjų civilinio proceso principų;
- Teismas turi vertinti visus ginčo aspektus, įskaitant argumentus, kad žala apskritai nepadaryta.
Tai reiškia, kad pacientų žalos bylos negali būti redukuojamos tik iki „žalos dydžio peržiūros“ – jos gali apimti ir pačios atsakomybės egzistavimo klausimą.
Esminė naujovė: valstybė gali reikšti priešieškinį
Vienas svarbiausių nutarties aspektų – LAT iš esmės pakeitė požiūrį į atsakovės teises.
LAT pozicija:
- Valstybė turi teisę naudotis visomis CPK numatytomis procesinėmis priemonėmis, įskaitant priešieškinį;
- PTŽSAĮ nenumato aiškaus draudimo reikšti priešieškinį;
- Todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad priešieškinis negalimas, buvo nepagrįsta.
LAT pabrėžė, kad priešingu atveju būtų:
- pažeistas šalių procesinio lygiateisiškumo principas;
- nepagrįstai apribota atsakovės teisė gintis.
Praktikos pokytis: nuo „vienpusio ginčo“ prie pilnaverčio proceso
Iki šios nutarties teismų praktikoje buvo ryški tendencija:
- laikyti, kad tokiose bylose tik pacientas aktyviai formuoja ginčo ribas;
- valstybė gali tik „atsikirsti“, bet ne kelti savarankiškų reikalavimų.
LAT šią praktiką koregavo:
Anksčiau:
- bylos nagrinėjimo ribos ≈ ieškovo reikalavimas;
- priešieškinis – faktiškai negalimas.
Po LAT nutarties:
- bylos ribos = ieškinys + atsikirtimai + galimas priešieškinis;
- valstybė gali aktyviai gintis, įskaitant reikalavimą grąžinti nepagrįstai išmokėtas sumas.
Kitas svarbus aspektas: Komisijos sprendimas – ne galutinė tiesa
LAT taip pat netiesiogiai sustiprino poziciją, kad:
- Komisijos sprendimas nėra galutinis ir teismo nesaisto;
- teismas nagrinėja ginčą iš esmės, o ne tik peržiūri Komisijos nustatytą dydį.
Tai svarbu, nes:
- leidžia iš naujo vertinti žalos faktą ir priežastinį ryšį;
- sudaro prielaidas koreguoti net ir jau išmokėtas sumas.
Reikšmė praktikai
Ši nutartis turės ilgalaikį poveikį:
- Išplečiamos bylos nagrinėjimo ribos
Teismai turės nagrinėti ne tik žalos dydį, bet ir pačios žalos egzistavimą. - Sustiprinamos atsakovės teisės
Valstybė tampa pilnaverte proceso šalimi, galinčia aktyviai gintis. - Didėja procesinis balansas
Atkuriamas šalių lygiateisiškumas pacientų žalos bylose. - Galimos platesnės finansinės pasekmės pacientams
Atsiranda reali rizika, kad dalį jau gautų išmokų gali tekti grąžinti.
Apibendrinimas
LAT nutartis žymi svarbų posūkį pacientų žalos atlyginimo bylose. Teismas aiškiai parodė, kad net ir specialus „žalos be kaltės“ modelis nepanaikina fundamentalių civilinio proceso principų.
Svarbiausia žinia praktikai – šios bylos nebėra vienpusiškos: jos tampa pilnaverčiu ginču, kuriame abi šalys turi realias ir veiksmingas procesines teises.
