Konstitucinis Teismas pasisakys dėl artimųjų teisės reikalauti žalos, padarytos asmens sveikatai

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023 m. balandžio 20 d. priėmė nagrinėti klausimą ar Konstitucijos 29 straipsniui, 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams neprieštarauja Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – Žalos atlyginimo įstatymas) 13 straipsnis (2019 m. gruodžio 17 d. redakcija) tiek, kiek pagal jį, ne visi asmenys, patyrę turtinę ir (ar) neturtinę žalą, turi teisę į tokios žalos atlyginimą šio įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismas į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs civilinės bylos dėl paciento sveikatai (gyvybei) padarytos žalos atlyginimo nagrinėjimą. Pareiškėjo nagrinėjamoje civilinėje byloje reikalavimą dėl žalos, padarytos paciento sveikatai (gyvybei), atlyginimo atsakovei sveikatos priežiūros įstaigai pareiškė mirusio (nepilnamečio) paciento nepilnamečiai brolis ir sesuo.

Žalos atlyginimo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtinus baigtinį asmenų, turinčių teisę gauti turtinės ir (arba) neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimą šio įstatymo nustatyta tvarka, sąrašą, Žalos atlyginimo įstatymo nuostatomis įtvirtinta dualistinė žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo sistema. Pagal ją pacientas ir kiti šio įstatymo 13 straipsnyje nurodyti asmenys gali kreiptis dėl žalos atlyginimo pagal Žalos atlyginimo įstatymą (atitinkamai atsakovu nurodydami valstybę, atstovaujamą Vyriausybės įgaliotos institucijos, o tokiu atveju patirta žala atlyginama iš specialios sąskaitos), o minėtame straipsnyje nenurodyti asmenys – pagal bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas (atitinkamai, nesant nustatytų jokių specialiųjų žalos atlyginimo materialiųjų sąlygų ir jokios ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, atsakovu nurodydami sveikatos priežiūros įstaigą, o žala tokiu atveju atlyginama iš sveikatos priežiūros įstaigos lėšų).

Konstituciniam Teismui pateiktu pareiškimu keliamas esminis klausimas, ar šiuo metu susiklostęs teisinis reguliavimas atitinka Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, pagal kurią asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas, konstitucinį teisingumo, teisinės valstybės principus, be kita ko ir konstitucinę doktriną, kad žalos atlyginimo santykių teisinis reguliavimas įstatymais gali būti diferencijuojamas atsižvelgiant į tai, ar asmeniui padaryta žala yra atlyginama neteismine, ar teismine tvarka, tačiau jokiu būdu negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens teisė kreiptis į teismą ir reikalauti teisingai atlyginti padarytą žalą. Pareiškime Konstituciniam Teismui taip pat nurodyta, kad, be kita ko, Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia asmens teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, bet nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, kurių padėtis skirtinga, atžvilgiu.

Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas jau yra suformavęs konstitucinę žalos atlyginimo doktriną, grindžiamą esmine nuostata, jog būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kurį įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta. Pabrėžtina ir tai, kad Civilinio kodekso 6.284 straipsnio 1 dalis, kurioje yra įtvirtintas analogiškas baigtinis sąrašas asmenų, galinčių reikalauti žalos atlyginimo dėl fizinio asmens mirties, sąrašas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018 buvo išaiškinta plečiamai, kasaciniam teismui nurodžius, kad negali būti apskritai nustatytas baigtinis asmenų, turinčių teisę į žalos atlyginimą dėl gyvybės atėmimo, sąrašas. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, artimiausiu metu yra tikimasi naujo Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo bus išplėstas asmenų, galinčių pasinaudoti Žalos atlyginimo įstatymo suteikiama apsauga, ratas.