Konstitucinis Teismas paskelbė nutarimą, kuriuo pripažino, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis, tiek, kiek ji numato teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas tik santuoką sudariusiems arba partnerystę įregistravusiems asmenims, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui ir 53 straipsnio 1 daliai. Šis nutarimas įsigalios po metų, t. y. 2026 metų balandžio 10 dieną.
Konstitucinis Teismas bylą nagrinėjo pagal dviejų Seimo narių grupių prašymus, kurie kėlė klausimą dėl galimo diskriminacinio reguliavimo pagal šeiminę padėtį. Pareiškėjai teigė, kad teisė į pagalbinį apvaisinimą turi būti užtikrinama visiems asmenims, kuriems tokia medicininė paslauga yra būtina, nepriklausomai nuo to, ar jie yra susituokę, įregistravę partnerystę ar gyvena de facto šeimoje.
Pareiškėjų nuomone, dabartinis teisinis reguliavimas diskriminuoja asmenis dėl jų šeiminės padėties, nes vienišiems asmenims ar nesusituokusioms poroms nesuteikiama galimybė pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis, nors jų poreikis gali būti toks pats, kaip ir susituokusių ar partnerystę įregistravusių asmenų. Jie taip pat pabrėžė, kad toks ribojimas pažeidžia ne tik konstitucinį lygiateisiškumo principą, bet ir žmogaus orumą, privataus gyvenimo neliečiamumą bei šeimos apsaugos principus, įtvirtintus Konstitucijos 38 straipsnyje.
Konstitucinis Teismas savo nutarime pažymėjo, kad valstybė, vadovaudamasi Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalimi, privalo užtikrinti visiems prieinamą sveikatos priežiūrą. Tai reiškia, kad teisė gauti medicinines paslaugas turi būti grindžiama objektyviu medicininiu poreikiu, o ne asmens šeiminės padėties forma. Teismas konstatavo, kad tokio pobūdžio ribojimas yra diskriminacinis ir neatitinka Konstitucijoje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo.
Be to, pažymėta, kad tarp porų, kurios yra susituokusios ar įregistravusios partnerystę, ir tų, kurios nėra tai padariusios, tačiau kurioms nustatytas toks pats medicininis poreikis, nėra objektyvių skirtumų, kurie pateisintų skirtingą jų traktavimą teisės gauti sveikatos priežiūros paslaugas srityje. Todėl toks teisinis reguliavimas pažeidžia Konstitucijos 29 straipsnį, kuriuo draudžiama diskriminacija dėl šeiminės padėties.
Teismas taip pat priminė, kad partnerystės institutas Lietuvoje kol kas nėra įteisintas, todėl reikalavimas registruoti partnerystę, kad būtų galima gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas, faktiškai reiškia, kad nesusituokusios poros ar vieniši asmenys neturi realios galimybės pasinaudoti šiomis paslaugomis. Tai dar labiau gilina diskriminacijos problemą. Įstatymų leidėjas, nustatydamas tokį reguliavimą, nesilaikė Konstitucijos reikalavimų ir neužtikrino visiems asmenims vienodų galimybių pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis.
Nutarimo įsigaliojimas reiškia, kad nuo 2026 m. balandžio 10 dienos įstatymo nuostatos, kuriomis remiantis buvo ribojama teisė į pagalbinį apvaisinimą dėl šeiminės padėties, nebegalės būti taikomos. Tikimės, kad pokyčiai prisidės prie asmenų teisių užtikrinimo ir lygybės sveikatos apsaugos srityje.
Parengta pagal Konstitucinio Teismo informaciją.
