Kokia kompensacija laikytina teisinga sveikatos sužalojimo atveju?

Lietuvos teisėje įtvirtinta iš pirmo žvilgsnio aiški taisyklė – jei fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (LR CK 6.283 straipsnio 1 dalis).

Sveikatos sutrikdymo atveju turtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo klausimas išties nesudėtingas, tereikia pateikti duomenis, patvirtinančius patirtas gydymo, sveikatos gerinimo išlaidas, apskaičiuoti negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jei būtų nesuluošintas ir toliau tęsęs darbinę veiklą. Kitaip yra, kai siekiama neturtinės žalos atlyginimo. Neretai iš klientų tenka išgirsti: „nemokėjau vertinti to, ką turėjau, tačiau, kai praradau sveikatą, supratau, kokia ji išties vertinga“. Taigi, trumpai apžvelgsime, visgi, kokia yra toji sveikatos vertė pinigine išraiška?

Teismų praktikoje neturtinės žalos atlyginimo dydžiai svyruoja, pvz.: už patirtą fizinį skausmą dėl smūgių į veido sritį, dėl to atsiradusių kraujosruvų ir nubrozdinimų teisinga kompensacija laikyta 150 Eur suma, o patyrus nosies kaulų lūžius, teismų priteisiamos sumos varijuoja nuo 500 Eur iki 2500 Eur. Kaulo(-ų) lūžio atvejais teismai priteisia 3500 Eur, 6500 Eur ir kitas sumas, esant kitiems sunkiems sveikatos sutrikdymo padariniams, nesukeliantiems ilgalaikių neigiamų pasekmių sveikatai teismų priteisiama iki 30000 Eur. Sunkių sveikatos sutrikdymo padarinių su išliekamaisiais reiškiniais atveju teismai priteisia ir 30000 Eur viršijančias sumas, pvz.: konstatavus 60 proc. darbingumo netekimą teisinga komensacija laikyta 57000 Eur suma, o 100 proc. darbingumo netekimo atveju beveik 84000 Eur suma.

Kaip matyti, nustatyti visiems asmenims vienodas konkrečias sumas, kurios kompensuotų sveikatos sutrikdymą yra sudėtinga, be to būtų ir neteisinga, kadangi neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika pirmiausiai pasireiškia individualiais išgyvenimais ir praradimais, be to ir skiriasi žalos atsiradimo aplinkybėmis. Dėl to, įstatymų leidėjas tokių dydžių nenustatė ir šį klausimą paliko spręsti teismui, kuris, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismai turi ne tik taikyti šiuos įstatyme nustatytus universalius kriterijus, bet ir įvertinti kitus specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo trukmę, netekto darbingumo laipsnį, ligos progresavimo tikimybę, prognozes, atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius, galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse) ir kt. Pasak kasacinio teismo, dėl kiekvieno neturtinės žalos atlyginimo atvejo individualumo, netgi neįmanoma suvienodinti teismų praktikos priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme – svarbiausia yra išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą.

Šaltinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Nr. 56, 2021 m. liepa-gruodis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021 ir joje nurodoma praktika).