Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.288 straipsnio 3 dalimi, žala, susijusi su nukentėjusio asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, gali būti atlyginama dviem būdais: periodinėmis išmokomis arba visos žalos dydžio vienkartine išmoka. Tai reiškia, kad galimybė pasirinkti, kurį iš jų prašyti taikyti, yra suteikta asmeniui, siekiančiam įgyvendinti teisę į žalos dėl sveikatos sužalojimo atlyginimą.
Kasacinio teismo praktikoje, vertinant minėtų žalos atlyginimo būdų santykį, yra nurodyta, kad žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis pasižymi tam tikrais privalumais lyginant jį su žalos atlyginimu vienkartine suma. Pasak teismo, toks privalumas, visų pirma, yra tai, kad periodinėmis išmokomis priteista negautų pajamų suma gali būti bet kada ateityje peržiūrėta, kai pasikeičia aplinkybės, turėjusios tiesioginę reikšmę nuostolių priteisimui ar jų dydžiui. Kai iš kalto dėl žalos atlyginimo asmens žalos atlyginimas priteisiamas periodinėmis išmokomis, nukentėjusiam asmeniui nėra apribojama galimybė kreiptis į teismą dėl to, kad, pablogėjus jo sveikatos būklei ar pasikeitus kitoms aplinkybėms, išaugo jo negautų pajamų dydis. Antra, žalos atlyginimo mokėjimo periodinėmis išmokomis privalumas yra tai, kad ieškovo interesui gauti žalos atlyginimą tokiu atveju suteikiama apsauga nuo infliacijos, atsižvelgiant į tai, kad šios išmokos yra indeksuojamos (CK 6.288 straipsnio 3 dalis), taip pat tai, kad žalos atlyginimo mokėjimu šiuo būdu yra tenkinami besitęsiantys ieškovo poreikiai, grindžiami realiuoju laikotarpiu egzistuojančiomis aplinkybėmis, kurios gali būti įvertintos kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant periodinėmis išmokomis priteistų negautų pajamų padidinimo ar sumažinimo klausimą.
Vadovaujantis aptarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktika, taikant žalos atlyginimo būdą periodinėmis išmokomis dėl sveikatos sužalojimo galimybės dirbti netekusiam ar ją iš dalies praradusiam asmeniui yra užtikrinamos nuolatinės periodiškai mokamos pajamos, kurių dydis gali būti koreguojamas atsižvelgiant į pasikeitusias faktines aplinkybes.
Nors LAT taip pat yra išaiškinęs, kad darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo laikotarpį (terminą, už kurį priteisiamas žalos atlyginimas) lemia sužaloto darbuotojo atitinkamo darbingumo netekimo laikotarpis, o tai reiškia, kad žalos atlyginimo periodinėmis išmokomis terminas negali būti vertinamas atsietai nuo asmens darbingumo lygio sumažėjimo ar darbingumo netekimo laikotarpio, visgi, teismų praktikoje neišvengiama skirtingų pozicijų, sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo periodinėmis išmokomis priteisimo, t. y. žalos atlyginimo termino.
Kadangi Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje yra reglamentuota, kad nedarbingumo lygis gali būti nustatomas tiek neterminuotai, tiek šioje normoje nustatytiems terminams (tokiu atveju asmens darbingumas yra vertinamas pakartotinai), kasacinis teismas išaiškino, kad tuo atveju, kai sveikatos sužalojimą patyrusiam asmeniui atitinkamas darbingumo lygis yra nustatytas terminuotai, sprendžiant klausimą dėl šiam asmeniui sukeltos žalos atlyginimo priteisiant jam periodines išmokas, nėra pagrindo priteisti jam tokias išmokas neterminuotai, nes toks žalos atlyginimo būdas neužtikrintų asmens grąžinimo į iki pažeidimo buvusią padėtį.
Pasak teismo, tokiu atveju terminuotas darbingumo lygio nustatymas ir galimybė ateityje teisės aktuose nustatyta tvarka jį peržiūrėti, nepanaikina pačios galimybės priteisti asmeniui žalos atlyginimą periodinėmis išmokomis, tačiau žalos atlyginimas, mokamas asmeniui periodinėmis išmokomis, turi būti priteisiamas iki netekto darbingumo ar jo dalies nustatymo pabaigos, kadangi periodinėmis išmokomis priteisiamas žalos atlyginimas visada yra nukreiptas į ateitį. Pagal teismą, esant apibrėžtam konkrečiam terminui, per kurį ieškovui nustatytas atitinkamas darbingumo lygis neturėtų kisti, teismams egzistuoja reali galimybė įvertinti nukentėjusio asmens negautų pajamų, suprantamų kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška per tam tikrą laikotarpį, dydį šiuo laikotarpiu.
Šaltinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-1075/2023 ir jame nurodyta teismo praktika.
