Netekote artimo asmens dėl gydymo įstaigos kaltės? Tokiu atveju svarbu įsivertinti, ar jūs turite teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo įstatymo numatyta tvarka. Pagal Civilinio kodekso (CK) 6.284 straipsnio 1 dalį fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Specialiame žalos, padarytos paciento sveikatai (gyvybei), atlyginimo pagrindus nustatančiame Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme (PTŽSAĮ) įtvirtinta, kad žala atlyginama, jeigu Komisija nustato, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas arba atliekant biomedicininį tyrimą, keliantį tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį, paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala sveikatai (PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalis).
Pacientas ir asmuo, kuris buvo mirusio paciento išlaikomas arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, nedarbingi tėvai (įtėviai) ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusio paciento vaikas, gimęs po jo mirties, turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimą. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą taip pat turi kiti asmenys, kuriuos su pacientu siejo ypač artimas ir glaudus ryšys. Dėl mirusio paciento ir šių asmenų ryšio artimumo ir glaudumo sprendžia Komisija pagal šių asmenų ar jų atstovo pateiktus duomenis, patvirtinančius paciento ir šių asmenų ypač artimą ir glaudų ryšį (atsižvelgiant į bendravimo intensyvumą ir rūpinimosi vienas kitu pobūdį) (PTŽSAĮ 13 straipsnis).
Remiantis PTŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalimi pacientas ar kitas šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytas asmuo, norėdamas gauti žalos atlyginimą, ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie žalą, apraše nustatyta tvarka turi kreiptis į Komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo. Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo, išskyrus atvejus, kai civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo paduodamas ikiteisminio tyrimo arba baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu. Pagal to paties straipsnio 7 dalies 2 punkto b papunktį Komisija atlygintinos neturtinės žalos dydį nustato vadovaudamasi apraše nurodytais atlygintinos žalos dydžiais, nustatytais pagal šiuos kriterijus: mirties atveju – pagal kito asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, ir paciento giminystės laipsnį ir pobūdį, bendro gyvenimo trukmę, materialinio išlaikymo faktą, dėl paciento mirties patirtų emocinių išgyvenimų bei psichikos ir elgesio sutrikimų pobūdį ir sunkumą, paciento mirties įtakos socialiniam asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, gyvenimui pobūdį ir mastą, paciento sveikatos būklę (įskaitant individualias paciento savybes ir gyvenimo būdą) iki mirties, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas svarbias aplinkybes.
Vadovaujantis PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalimi, jeigu pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, nesutinka su Komisijos sprendime nurodytu žalos atlyginimo dydžiu arba jeigu žalos atlyginimas nenustatytas, jie turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės.
Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-154-464/2025, apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo apskaičiuotiems apeliantų dėl VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės neteisėtų veiksmų patirtos neturtinės žalos dydžiams, kad apeliantė J. B., kaip mirusio A. B. sutuoktinė, patyrė 20 000 Eur, apeliantė R. N., kaip mirusio A. B. sesuo, patyrė 15 000 Eur, o apeliantai G. B. ir M. B., kaip mirusio A. B. sūnūs, patyrė 15 000 Eur neturtinę žalą.
