Neabejotina, kad žmogaus gyvybė yra viena iš svarbiausių visuotinai pripažintų vertybių, už kurios pažeidimą įstatymų leidėjas yra numatęs griežčiausią – baudžiamąją atsakomybę. Vienas iš aptariamo atvejo pavyzdžių yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pažeidus teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (įvykis, kurio metu žuvo žmogus ar daugiau žmonių), priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių, taip pat kaltę – neatsargumą, pasireiškiantį nusikalstamu nerūpestingumu arba nusikalstamu pasitikėjimu.
Teismų praktika rodo, kad visgi teismai priima skirtingus sprendimus nevienodai aiškindami vieną iš nurodytų nusikaltimo požymių – priežastinį ryšį, o tai turi esminės reikšmės sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymo asmeniui klausimą. Šio požymio tinkamo įvertinimo problematiką reikšmingai įtakoja žmogaus veikloje naudojami įrenginiai, kadangi tokiu atveju būtina teisingai nustatyti ir nuspręsti, visgi, ar tik įrenginio gedimas, ar žmogaus elgesys buvo lemiama sąlyga kito žmogaus mirčiai. Šį pavyzdį iliustruoja neseniai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateikti išaiškinimai dėl aptariamo straipsnio taikymo, o būtent priežastinio ryšio nustatymo.
Vienoje iš bylų, esant įrenginio gedimui, nustatyta, kad žmonės, maudydamiesi nuomojamo buto vonioje, sunkiai apsinuodijo anglies monoksidu, kuris išsiskyrė iš veikiančio dujinio vandens šildytuvo ir pateko į patalpą, dėl to prarado sąmonę ir, vandeniui užpildžius jų kvėpavimo takus, užduso. Kasacinis teismas nagrinėdamas bylą pabrėžė, kad aptariamoje situacijoje pripažįstant asmenį kaltu, turi būti įvertinami ne tik asmens padaryti teisės aktų nustatyti specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimai, bet ir kiti veiksniai, galėję turėti reikšmės padariniams atsirasti, ir nustatyta, ar minėti pažeidimai buvo įvykio, sukėlusio BK 132 straipsnio 3 dalyje nurodytus padarinius, priežastis. Teismas nustatė, kad būtent asmens veiksmai, t. y. dujinio vandens šildytuvo traukos įtaiso (jutiklio) atjungimas (demontavimas) buvo būtinoji kitų žmonių mirties atsiradimo sąlyga, bei išaiškino, kad, jeigu nagrinėjamoje situacijoje būtų veikęs (nebūtų atjungtas) dujinio vandens šildytuvo traukos kontrolės įtaisas (jutiklis), dujinis vandens šildytuvas būtų išsijungęs ir anglies monoksido išsiskyrimas į vonios patalpą, be abejo, nebūtų įvykęs, kartu būtų išvengta dviejų žmonių mirties.
Kitoje byloje, kuomet netinkamai suveikus krano hidraulinei sistemai pradėjęs judėti krano strėlės ilgintuvas nustūmė dalį trinkelių ir šios krisdamos prispaudė pavojingoje zonoje esantį nukentėjusįjį, jam buvo padaryti daugybiniai sužalojimai komplikavosi į ūmų vidinį nukraujavimą, dėl to nukentėjusysis įvykio vietoje mirė, Kasacinis teismas konstatavo, kad žmogaus mirtį sąlygojo ne asmens veiksmai, o būtent įrenginio gedimas. Teismas nustatė, kad būtent dėl hidraulinio manipuliatoriaus gedimo, perjungiant manipuliatoriaus valdymą iš rankinio į distancinį, įvyko savaiminis krano strėlės išilgėjimas, ir tai lėmė automobilio kėbule sukrautų ant padėklo trinkelių nustūmimą ant prie galinės automobilio dalies esančio nukentėjusiojo, taigi įrenginio gedimas nagrinėjamu atveju ir buvo pagrindinė bei būtina padarinių kilimo sąlyga, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais. Atitinkamai teismas sprendė ir asmens kaltės klausimą bei konstatavo, kad aptariamu atveju susiklostė kazuso situacija, kai asmuo nesuvokė ir nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali kilti pavojingų padarinių nukentėjusiojo sveikatai ir gyvybei.
Šaltiniai:
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. liepos 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2020;
2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. liepos 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-172-648/2020.
