Gydymo įstaigų reikalavimas sumokėti už ligos istorijos kopijas ir to įkainiai

201,64 Eur ir 191.99 Eur, tiek atitinkamai VšĮ Panevėžio ligoninė ir VšĮ Centro poliklinika (Vilnius) pareikalavo susimokėti paciento už medicininių dokumentų kopijas!
Panevėžio ligoninė netgi pateikė darbų detalizaciją (pridėta).

Labiausiai nustebino šie darbai: 12 knygų peržiūra trukusi 12 valandų, bei ligos istorijų paieška sistemoje ir rūsyje trukusi 6 valandas, buvo įvertinta 163,44 Eur. Tačiau ligos istorijos 1 lapo kopija kainavo palyginti nebrangiai, tik 0,14 Eur. Tuo tarpu VšĮ Centro poliklinika už 1 lapo kopiją pareikalavo net 0,41 Eur (sąskaita pridėta), nors džiugina tai, kad poliklinikos darbuotojai tiksliai žinojo kur konkretaus paciento ligos istorija padėta ir nereikėjo jos ieškoti. Pavyzdžiui, Santaros klinikos pacientui ligos istorijos kopiją išdavė už 33,00 Eur, tad tikėtina, kad ligos istorijos ieškoti nereikėjo, o ir pačios kopijos pasitaikė pigesnės.
Ar tikrai žmogus turi sumokėti trečdalį minimalios algos, kad galėtų susipažinti su SAVO medicininiais dokumentais? Gavus tokią sąskaitą už medicinos dokumentų kopijas, iš pradžių galvojome, kad įvyko klaida, tačiau gydymo įstaigos patikino, kad čia normali praktika ir sumos yra teisingos.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas numato, kad paciento pageidavimu jam turi būti pateikti jo medicinos dokumentai. Įstatyme taip pat nustatyta, kad pacientui pageidaujant <..> asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo padaryti ir išduoti asmens sveikatos priežiūros įstaigos patvirtintas paciento medicinos dokumentų kopijas. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas nustato, kad LNSS įstaigos privalo teikti fiziniams ir juridiniams asmenims rašytinę informaciją, įskaitant ir konfidencialią, apie pacientą ir jam suteiktas paslaugas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais. Informacijos teikimo ir šios paslaugos apmokėjimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministras.

Sveikatos apsaugos ministras šiuo atveju nuėjo lengviausiu, tačiau akivaizdu, kad pacientų teises pažeidžiančiu keliu. Dar 2011 metais ministras savo įsakymu patvirtino Rašytinės informacijos, įskaitant ir konfidencialią, apie pacientą ir jam suteiktas paslaugas teikimo ir šios paslaugos apmokėjimo tvarkos aprašą, tačiau vieną iš esminių klausimų, t. y. rašytinės informacijos teikimo paslaugos kainą, pavedė tvirtinti Sveikatos priežiūros įstaigos vadovui, nors mano nuomone, tokia teisė Sveikatos apsaugos ministrui įstatymu suteikta nebuvo.

Todėl šiuo atveju visiškai pagrįsta kelti klausimą, ar sveikatos priežiūros įstaigos nustatydamos nepagrįsto dydžio įkainius už medicininių dokumentų kopijų išdavimą, nepažeidžia Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintos paciento teisės susipažinti su įrašais savo medicininiuose dokumentuose.

Advokatas Arvydas Aranauskas

Aranausko advokatų profesinė bendrija NEXUS