Kokia yra gydymo įstaigų civilinės atsakomybės specifika? Kasacinis teismas 2023 m. sausio 4 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-313/2023 pakartojo ir sustiprino jau 2020 metais pradėtą formuoti teismų praktiką.
Byloje ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 142 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ji nurodė, kad 2018 m. sausio 23 d. greitosios pagalbos medikų buvo pristatyta į gydymo įstaigą, čia jai buvo suteikta medicininė paslauga – atlikta totalinė histerektomija (gimdos pašalinimo operacija). Atsakovės darbuotojai padarė klaidų – atliekant operaciją buvo mechaniškai pažeista tiesioji žarna ir ši trauma laiku nediagnozuota. Pažeidimas diagnozuotas tik antrą parą po operacijos. Tolesniam gydymui ieškovė skubos tvarka perkelta į VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų Pilvo chirurgijos centrą, čia jai diagnozuota difuzinio peritonito (pilvaplėvės uždegimo) klinika, sepsis bei patvirtintas tiesiosios žarnos pažeidimas. 2018 m. sausio 25 d. Santaros klinikose Atlikta skubi operacija (laparotomija, sigmostomija, kt.), 2018 m. sausio 26 d. atlikta planinė relaparotomija, pilvo ertmės išplovimas ir kt. 2018 m. vasario 15 d. ieškovei stacionarinis gydymo etapas buvo baigtas, ji išrašyta į namus.
Dėl atliktos sigmostomijos ieškovė ilgą laiką negalėjo judėti, jai buvo būtina nuolatinė priežiūra, chirurgo konsultacijos. Dėl kilusių komplikacijų ieškovei papildomai buvo taikomas stacionarus medicininis gydymas Žvėryno infekcinių ligų stacionare, atlikta operacija VšĮ Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje. Ieškovei nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, sumažėjo darbingumas. Ji iki šiol negali visiškai savimi pasirūpinti, jai reikalinga nuolatinė priežiūra.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje nurodė, kad vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą. Vertinant, ar gydytojo veiksmas buvo teisėtas ar neteisėtas, vadovaujantis pirmiau pateiktais standartais, reikia vertinti kiekvieną konkretų, individualų atvejį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-1075/2021 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Vertinant, ar egzistuoja neteisėti veiksmai, turi būti atsakyta į klausimą, ar individualiu atveju pacientui buvo suteiktos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos.
Sprendžiant dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti įvertinta, ar sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas veikė kaip kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis, ar jo veiksmai atitiko sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartą ir maksimalių pastangų kriterijų.
Kasacinis teismas nurodė, kad gydytojų veiksmus teismas turi vertinti proceso, bet ne rezultato aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020 32, 33 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Byloje kasaciniam teismui nustačius trūkumus pagrindinę įrodomąją reikšmę turinčiame dokumente, deontologinės ekspertizės akte, byla buvo grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-313/2023
