Ar galima du kartus kreiptis į teismą dėl sveikatai padarytos žalos dėl tos pačios traumos? Siūlome susipažinti su aktualia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kuri nepalieka neaiškumų šiuo klausimu.
Ieškovė E. M. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Valstybinė ligonių kasa), 50 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi nutraukė civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, konstatavęs, kad dėl tapataus ieškinio yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2504-643/2024.
Lietuvos apeliacinis teismas panaikino apygardos teismo nutartį ir perdavė civilinę bylą nagrinėti toliau. Toliau pateikiame esminius teismo nurodytus argumentus.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje CPK 293 straipsnio 3 punkto aiškinimo ir taikymo klausimu suformuotos tokios pagrindinės taisyklės: pirma, šiuo pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą; antra, ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013).
Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad nagrinėtoje byloje ieškovė jos sveikatai kilusią žalą grindžia asmens sveikatos priežiūros įstaigos UAB ,,Idemus“ gydytojos ortopedės – traumatologės galbūt netinkamai suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis, tačiau bylose dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo atsakovės procesiniu statusu dalyvauja valstybė, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos (PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalis, Valstybinės ligonių kasos nuostatų, patvirtintų sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. V-35, 3 punktas). Taigi, tiek šioje byloje, tiek civilinėje byloje Nr. e2-2504-643/2024 ginčų šalys tapačios, tačiau vien šis kriterijus nėra pakankamas ieškinių tapatumui konstatuoti.
Ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės. Ieškinio faktinis pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-378/2021).
Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Naujas ieškinys yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019 39 punktas; 2022 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2022 27 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad tiek šioje, tiek kitoje civilinėje byloje ieškovė pareiškė reikalavimus dėl sveikatai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas po traumos, tačiau, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs abejose bylose pateiktus ieškinius, neturėjo pagrindo sutikti, kad ieškinių dalykai ir faktiniai pagrindai yra tapatūs.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, įrodinėdama, kad žalos dydis yra ieškovės kelionės pas gydytoją ortopedą – traumatologą kaina (50 Eur). Šių išlaidų, kaip turtinės žalos, ieškovė ankstesnėje byloje neprašė priteisti ir jos Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimu nebuvo priteistos. Nors abejose bylose pareikšti reikalavimai atlyginti žalą dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų po ieškovės patirtos traumos, nagrinėjamoje byloje nurodomos naujos aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas ankstesnėje civilinėje byloje. Teismas akcentavo, kad ieškovės ieškinys grindžiamas naujomis, ankstesnėje civilinėje byloje nenagrinėtomis, aplinkybėmis, susijusiomis su naujai nustatytais sveikatos būklės pakitimais ir to sąlygojamas reikalingas operacijas, kitą ieškovės nedarbingumo laikotarpį. Taigi, apeliacinis teismas nustatė, kad du ieškiniai nebuvo tapatūs.
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vien tik ieškinio faktinio pagrindo ar jo dalies sutapimas su to paties asmens kitoje byloje pareikšto kito ieškinio faktiniu pagrindu neeliminuoja pradėto proceso, t. y. vienoje byloje pareikšto ieškinio to paties faktinio pagrindo nurodymas kitose bylose pareikštuose ieškiniuose, jeigu ieškovų reikalavimai (ieškinio dalykas) skiriasi, nesudaro teisinio pagrindo nutraukti bylą pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, tik gali sukelti padarinius pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą – atleidimą nuo atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020 39 punktas; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020 21 punktas).
Šaltinis: Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-502-790/2025.
