Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (PTŽSAĮ) 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės.
Pasitaiko atvejų, kai ieškovui nepavyksta pateikti teismui ieškinio per PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą. Ne visada praleistas terminas ieškiniui pateikti lems, kad jūsų ieškinys nebus priimtas teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, kuria suvienodinta ankstesnė skirtinga Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino kvalifikavimo, išaiškinta, jog PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 30 dienų terminas, per kurį asmenys, nesutinkantys su komisijos sprendimu, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, kvalifikuotinas kaip procesinis terminas dėl šių priežasčių: 1) aptariamo termino tikslas sutampa su procesiniams terminams priskiriama paskirtimi – nustatyti laiko tarpą per kurį dalyvaujantys byloje ir kiti asmenys turi teisę, tuo pačiu ir pareigą, atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, nagrinėjant civilines bylas; 2) PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 30 dienų terminą kvalifikavus kaip ieškinio senaties terminą, tektų pripažinti egzistuojant teisiškai negalimą situaciją, kai tam pačiam materialiajam teisiniam reikalavimui dėl žalos atlyginimo priteisimo pagal PTŽSAĮ egzistuoja du skirtingi ieškinio senaties terminai – 3 metų terminas, pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalį, taip pat 30 dienų terminas, pagal PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalį; 3) PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 30 dienų termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą, o lemia teisės atlikti procesinį veiksmą – pateikti teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo išnagrinėjimo – išnykimą, t. y. asmens procesinė subjektinė teisė pasibaigia (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-429-934/2023).
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 45 punktas).
Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant procesinio termino atnaujinimo klausimą, nemažiau reikšminga atsižvelgti ir į ginčo specifiką, į tai, kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens sveikata, kaip ir gyvybė, yra absoliuti, prigimtinė vertybė, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl tokio pobūdžio bylose ypač svarbu, kad nebūtų sudarytos formalios kliūtys pasinaudoti teise kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.
Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-319-934/2024, teismas sprendė, kad ieškovės praleistas PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 30 dienų terminas pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai atnaujintas, kadangi terminas praleistas dėl to, kad ieškovė kreipėsi į specialistą dėl sūnui padaryto sveikatos sužalojimo įvertinimo ir būtent ši aplinkybė lėmė termino praleidimą.
