Lietuvos apeliacinio teismas vienoje savo bylų plačiau pasisakė dėl ligoninės (apeliantės) kvestionuojamo nuo 2020 m. sausio 10 d. pasikeitusio Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (PTŽSAĮ) nustatyto reglamentavimo, kuris panaikino teisę pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (Komisijos) sprendimą ginčyti kitiems nei šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytiems asmenims, tarp kurių nepatenka pacientui sveikatos priežiūros paslaugas suteikusi įstaiga. Ligoninė byloje teigė, kad tokiu būdu buvo apribota jos galimybė ginčyti žalos padarymo neišvengiamumą ir (ar) kitas aplinkybes, kurios privalo būti išnagrinėtos, įvertintos ir nustatytos sprendžiant žalos pagal PTŽSAĮ atlyginimo klausimą. Apeliantė nurodė, kad nustatytas reglamentavimas neužtikrina jos konstitucinės teisės į teisminę gynybą, konstitucinio teisingumo principo.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nepagrįstai nurodytų konstitucinių teisių pažeidimą sieja su įstatymų leidėjo PTŽSAĮ apribota teise jai reikšti savarankišką materialinį reikalavimą dėl Komisijos sprendimo, kuris nesukelia jai tiesioginių materialinių teisinių pasekmių. Pagal nuo 2020 m. sausio 10 d. pasikeitusį PTŽSAĮ, sveikatos priežiūros paslaugas suteikusi įstaiga buvo pašalinta iš subjektų, galinčių ginčyti Komisijos sprendimą, sąrašo, atsižvelgiant į pasikeitusiame reglamentavime įtvirtiną naują žalos atlyginimo modelį, pagal kurį teisei į paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimą atsirasti nustatytos dvi sąlygos: 1) paciento sveikatai yra padaryta žala, kuri PTŽSAĮ 2 straipsnio 14 dalyje apibrėžiama kaip pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis; 2) ši žala nėra neišvengiama. Aiškindamas PTŽSAĮ normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pasikeitęs reglamentavimas neįtvirtina kaltės kaip vienos iš būtinųjų sąlygų teisei į tokios žalos atlyginimą atsirasti – jame įtvirtintas atsakomybės be kaltės modelis, todėl šios sąlygos buvimas ar nebuvimas bei jos nustatymas nėra aktualus. Aptardamas kitas PTŽSAĮ nustatytas žalos atlyginimo sąlygas, kasacinis teismas išaiškino, kad žalos neišvengiamumo kriterijus iš esmės yra siejamas ne su sveikatos priežiūros įstaigos neteisėtais veiksmais, atliktais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, bet su tuo, ar teiktos sveikatos priežiūros paslaugos atitiko jų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį. Kasacinis teismas išaiškino ir tai, kad teisei į žalos atlyginimą atsirasti turi būti nustatytas ir tiesiogiai PTŽSAĮ neįtvirtintas priežastinis ryšys tarp suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir padarytos žalos, t. y. būtina spręsti, ar žala buvo padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023).
Pakeistu teisės į paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimą modeliu, kuris eliminavo sveikatos priežiūros įstaigos ir (ar) konkretaus šios įstaigos specialisto kaltės bei neteisėtų veiksmų sąlygų įrodinėjimą sprendžiant žalos pacientui atlyginimo klausimą, įstatymų leidėjas siekė pakoreguoti iki tol galiojusį pakankamai ilgą ir sudėtingą žalos, sukeltos dėl netinkamo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, procesą, kuris lėmė, jog žala buvo atlyginama sąlyginai nedaugeliu atvejų, kadangi tam, kad ji būtų atlyginta, buvo būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas.
Įtvirtinęs naują paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo modelį, įstatymų leidėjas nustatė, jog inicijavę teisminį procesą dėl Komisijos sprendimo PTŽSAĮ 13 straipsnyje paminėti asmenys atsakovu byloje nurodo valstybę, atstovaujamą Vyriausybės įgaliotos institucijos (PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjas taip pat nustatė, kad žala atlyginama iš Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai atlyginti (toliau – sąskaita), lėšų (PTŽSAĮ 24 straipsnio 8 dalis). Naujas paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo modelis nulemia ir tai, kad atlyginus žalą iš sąskaitos, regreso teisė į žalą padariusį asmenį ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje dirba žalą padaręs asmuo, neįgyjama, išskyrus jei žala padaryta tyčia, taip pat jei žalą padaręs asmuo buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo vaistų, narkotikų ar kitų svaiginamųjų medžiagų ((PTŽSAĮ 24 straipsnio 10 dalis). Taigi, eliminavęs sveikatos priežiūros įstaigą iš asmenų, galinčių ginčyti Komisijos sprendimą, sąrašo, įstatymų leidėjas užtikrino, kad dėl tokio apribojimo sveikatos priežiūros įstaiga nepatirtų neigiamų materialinių padarinių.
Nors apeliantė teigė, kad jai šiuo atveju aktualus ir teisingas žalos neišvengiamumo, priežastinio ryšio tarp suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir padarytos žalos kriterijų nustatymas, Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad dėl šių kriterijų ji gali pasisakyti ir būdama trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinėje padėtyje.
Šaltinis – Lietuvos apeliacinio teismas Civilinių bylų skyrius 2024 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-378-553/2024.
