Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją bei nustačius plataus spektro ribojimus, taikytus ne tik privačiame, bet ir viešame sektoriuose, buvo susidurta su įvairiais teisiniais ginčais ir diskusijomis, ar ribojimai pagrįsti, proporcingi ir kt.
Vienas iš tokių ginčų pavyzdžių darbdavio darbuotojams taikyti reikalavimai, susiję su COVID-19 ligos profilaktika ir kontrole darbo aplinkoje – privalomas darbuotojų periodinis sveikatos tikrinimas. Neseniai vienas tokių ginčų buvo išnagrinėtas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT), kuomet darbuotojas skundė ugdymo įstaigos vadovo priimtą įsakymą, kuriuo darbuotojas, dirbęs ikimokyklinio ugdymo mokytoju, nepateikė atlikto testo atsakymo dėl COVID-19 ligos ir periodinio sveikatos patikrinimo dėl COVID-19 ligos rezultatų, dėl to buvo nušalintas nuo darbo.
Darbuotojas iš esmės laikėsi pozicijos, kad darbdavys neturėjo teisės reikalauti, kad mokytojas atliktų specifinius medicininius tyrimus dėl COVID-19 ligos.
LAT įvertinęs, kad švietimo įstaigų, laisvojo mokytojo veikla ir kitų švietimo teikėjų švietimo veikla priskirtina Vyriausybės nutarimu patvirtintų darbų ir veiklos sričių, kurių darbuotojams nustatyta sveikatos tikrinimo tvarka (leidžiama dirbti darbuotojams, periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas), sąrašui, atsižvelgęs į teisinį reguliavimą, galiojusį valstybėje įvedus ekstremaliąją situaciją dėl COVID-19 ligos, išaiškino, kad darbdavys turėjo jam suteiktą įgalinimą reikalauti pateikti patvirtinimą apie darbuotojo atliktą testą dėl COVID-19 ligos nustatymo.
Teismas atkreipė dėmesį i Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir akcentavo, kad, kuomet darbuotojas yra laikinai nušalinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio, dėl to, kad atsisakė nustatytu laiku pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, arba nepasitikrino be labai svarbių priežasčių, tokia situacija priklauso nuo paties darbuotojo, t. y. nuo to, kada jis įvykdys pareigą privalomai pasitikrinti sveikatą. Toks aiškinimas reiškia, kad tiek nušalinimo nuo darbo faktas, tiek jo trukmė ir atitinkamai žmogaus teisės laisvai pasirinkti darbą ribojimo apimtis, priklauso išimtinai nuo paties darbuotojo valios ir šiam imantis aktyvių veiksmų (pasitikrinus sveikatą) gali apskritai neįvykti arba gali būti sutrumpintas iki minimalios trukmės.
Kadangi darbuotojas laisva valia pasirinko nevykdyti jam iš Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų kylančių pareigų, todėl iš tokio neveikimo kylantys neigiami padariniai (darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką negavimas, neturtinės žalos patyrimas) negali būti perkeliami darbdaviui.
Šaltinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-684/2023
