Įstatyminiu reguliavimu nustačius privalomą asmens, siekiančio eiti pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje, patikimumo vertinimo procedūrą, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnyje, iš esmės reiškia, kad į pareigas asmuo gali būti paskirtas tik gavus ir įvertinus informaciją iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT). Neabejotina, šios nuostatos taikymas privalomas skiriant asmenį eiti sveikatos priežiūros įstaigos vadovo pareigas.
Visgi, kyla klausimas, kokia Specialiųjų tyrimų tarnybos pateikta informacija laikytina reikšminga individualiai vertinant asmens patikimumą ir tinkamumą siekiamoms pareigoms.
Aptariamu atveju aktuali Kasacinio teismo išnagrinėta civilinė byla, kurioje kilo ginčas, ar STT išdėstyta papildoma analitinės antikorupcinės žvalgybos informacija yra reikšminga sprendžiant dėl asmens tinkamumo eiti pareigas. STT papildomai išdėstė analizę apie viešojo konkurso dėl ligoninės direktoriaus pareigų laimėtojos sutuoktinį, kurio vadovaujama bendrovė, konkurso laimėtojai einant kitos asmens sveikatos priežiūros įstaigos (poliklinikos) vadovo pareigas, dažniau laimėdavo šios poliklinikos skelbiamus viešuosius pirkimus nei kitose poliklinikose.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio aiškinimo ir taikymo, pažymėjo, kad aptariamo Įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas STT pateikiamos informacijos apie asmenis, siekiančius ar einančius pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigose ar įmonėje, turinys, nurodoma, kokio pobūdžio informacija yra teikiama į pareigas asmenį skiriančiam ar paskyrusiam subjektui, šioje teisės normoje įtvirtintas informacijos turinio sąrašas yra išsamus, todėl Teismas padarė išvadą, kad pagal Įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą jo 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta pagrįsta ir patikima informacija įstatymų leidėjo valia yra pakankama visapusiškai apibūdinti asmeniui (t. y. asmens tinkamumui siekiamoms ar einamoms pareigoms), siekiančiam eiti ar einančiam pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigose ar įmonėse, kurią įvertinęs į pareigas asmenį skiriantis ar paskyręs subjektas individualiai įvertina šio asmens tinkamumą siekiamoms ar einamoms pareigoms.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad kita informacija, nenurodyta Įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, tačiau STT papildomai išdėstyta, negali būti naudojama pagal Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnį priimant sprendimą dėl asmens tinkamumo siekiamoms pareigoms, kadangi tokia informacija nepatenka į 9 straipsnio 2 dalies reguliavimo sritį. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą, teisės aktuose įtvirtintą reglamentavimą atitinkančią išvadą, jog STT išdėstyta analitinės antikorupcinės žvalgybos informacija apie konkurso laimėtojos sutuoktinį pagal aptariamą įstatyminį reguliavimą nėra laikoma reikšminga sprendžiant dėl pastarosios tinkamumo eiti ligoninės vadovo pareigas, todėl ir neturėjo būti vertinama.
Šaltinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-701/2021.
