Asmeniui tinkamai nesuteikus pagalbos per COVID-19 pandemiją – žalos atlyginimas

Atstovavome klientus Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje, siekiant prisiteisti žalą dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir dėl šios priežasties ligoniui mirus.

Į ligoninę kreipėsi COVID-19 sergantis žmogus – jam buvo pasunkėjęs kvėpavimas, kankino dusulys, laikėsi aukšta temperatūra, deguonies kiekis kraujyje buvo žemas. Asmuo priklausė rizikos grupei – sirgo astma, buvo pensinio amžiaus, jam buvo šuntuota širdis. Gydymo įstaiga nustatė, kad asmeniui išsivystė COVID-19 komplikacija – plaučių uždegimas ir….išleido žmogų gydytis namo.

Pacientas namuose ištvėrė itin sunkią naktį – jį kamavo dusulys, sunkus kosulys – ir ryte atvykusi GMP jam konstatavo kritiškai žemą deguonies lygį kraujyje. Šį kartą pacientą į ligoninę paguldė, tačiau laiku neatlikus reikalingų tyrimų bei priėmus sprendimą jo neperkelti į reanimacijos-intensyvios terapijos skyrių, po keleto dienų jis mirė.

Paciento artimieji kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prašydami priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Komisija, atlikus net dvi ekspertizes, konstatavo, kad žala paciento sveikatai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ligoninėje buvo padaryta ir šios žalos buvo galima išvengti.

Komisija savo sprendime nurodė, kad pacientui kreipusis į ligoninę pirmą kartą, gydytojas atliko reikalingus tyrimus, tačiau nepilnai nustatė diagnozę – netinkamai įvertintas virusinis plaučių pakenkimas, bei kvėpavimo funkcijos nepakankamumas. Išrašant deguonies kiekis kraujyje buvo 93 – 96%, kas taip pat rodo dar išlikusį kvėpavimo funkcijos nepakankamumą. Išrašymo dieną neatlikti kontroliniai tyrimai, o apie paciento būklę tik nurodyta – dinamikoje pagerėjusi, dusulys neprogresuoja. Sprendimas tęsti paciento gydymą namuose nebuvo pilnai pagrįstas. Nepagrįstai išrašius pacientą po jo pirmojo apsilankymo, Pacientas iki pakartotino atvykimo į buvo be deguonies terapijos, ligoninėje skiriamų būklę gerinančių vaistų, gyvybinių rodiklių vertinimo, laboratorinių tyrimų kontrolės.

Be to išrašytas pacientas neturėjo galimybės tinkamai izoliuotis savo gyvenamoje vietoje ir savimi pasirūpinti pats (jis su savo sutuoktine, kuri taip pat yra pensinio amžiaus, gyveno vienuose namuose ir sutuoktinė taip pat užsikrėtė COVID-19). Pakartotinai pacientui atvykus į ligoninę, kontroliniai tyrimai vėlgi nebuvo atlikti. Kraujo tyrimus buvo tikslinga kartoti, kad įvertinti ligos dinamiką, uždegiminių rodiklių dinamiką ir prieš tai skirto gydymo efektyvumą (antibiotikų poveikį). Jei būtų laiku atlikti šie tyrimai, tikėtina, kad paciento būklės blogėjimas būtų konstatuotas anksčiau, ir būtų pagrįstas sprendimas dėl paciento perkėlimo/neperkėlimo į reanimacijos-intensyvios terapijos skyrių.