Šiomis dienomis jau turbūt nieko ypatingai nestebina grožio industrijoje masiškai paplitęs hialurono rūgšties injekcijų naudojimas. Hialiurono rūgšties injekcijos paprastai atliekamos sumažinti raukšles, padidinti lūpų, skruostų, smakro apimtį ir kt. Procedūros šalininkams, tai yra amžiaus atradimas, priešininkams – bėgimas nuo paties savęs. Nesvarbu, kuriai iš pusių bepriklausytumėt, siekiant apsaugoti savo ar artimųjų sveikatą, derėtų atkreipti dėmesį, jog šias intervencines procedūras gali atlikti tik tam tikrą medicininį išsilavinimą turintys gydytojai – t. y. gydytojas dermatovenerologas, arba plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas.
Hialiurono rūgšties injekcijų paslaugų teikimas, neturint reikiamos profesinės kvalifikacijos, teismų praktikoje yra laikoma pavojinga veika. Asmens sveikata yra konstitucinė vertybė, saugoma ir ginama teisės aktų, jos priežiūra yra griežtai reglamentuota ir šių reikalavimų turi būti primygtinai paisoma.
Prieš keletą dienų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nagrinėtoje baudžiamojoje byloje kosmetologės išsilavinimą turinti moteris buvo nuteista už tai, kad neturėdama gydytojo dermatovenerologo profesinės kvalifikacijos, naudodama medicinos priemones – švirkštus su adata, už atlygį atliko ne mažiau kaip 80 medicininių intervencinių procedūrų – lūpų, taip pat kitų veido sričių koregavimą hialurono rūgšties užpildais, šių procedūrų metu hialurono rūgštį medicinos priemonėmis, pažeisdama odos audinių vientisumą, sušvirkšdavo asmenims į atitinkamos veido srities odą.
Teismas, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes, nustatė, kad nuteistoji invaziniu metodu pažeidė odos – veido srities – vientisumą, naudodama švirkštą ir adatą su hialurono rūgšties užpildu, sušvirkštė minėtą medžiagą į veidą, nežinodama klienčių sveikatos būklės, galimų alergijų, įvairių organizmo reakcijų į atliktą procedūrą, grožio salonuose, kuriuose draudžiamos tokio pobūdžio paslaugos, neturėdama reikiamo išsilavinimo reaguoti į galimas komplikacijas. Taip ji procedūros, kurios trukmė yra 30-40 min., metu rizikavo pakenkti klienčių sveikatai, jas sužaloti ir sukelti negrįžtamų neigiamų sveikatai pasekmių.
LAT nurodė, jog invazinis metodas, t. y. hialurono rūgšties užpildas, skritas atlikti estetines, kosmetines ir korekcines procedūras yra suteikiamas išimtinai tik gydytojui dermatovenerologui – ameniui, baigusiam universitetines medicinos studijas ir dermatovenerologijos rezidentūrą, po kurios suteikiama gydytojo dermatovenerologo profesinė kvalifikacija, kuris užpildais gali atlikti estetines, kosmetines ir korekcines procedūras, arba plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojui, kuris gali atlikti estetines atjauninimo procedūras, naudodamas užpildus.
Įdomu tai, jog nuteistoji savo nekaltumą įrodinėjo aplinkybe, jog neturėjo teisinio išsilavinimo ir negalėjo žinoti jos profesinei veiklai taikomų teisės aktų reikalavimų. Tačiau teismas į tai pasisakė, jog teisinio išsilavinimo neturėjimas ar bent jau teisinių žinių atitinkamoje srityje neįgijimas studijų metu neatleidžia asmens nuo pareigos, dar prieš imantis tam tikros profesinės veiklos, domėtis, kokios teisės normos ir taisyklės reglamentuoja tokios profesinės veiklos vykdymą, kokie reikalavimai jai taikomi, o jei, analizuojant teisės aktus, kyla abejonių dėl jų turinio, konsultuotis su teisininkais, ir atitinkamai nešalina asmens baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą vertimąsi profesine veikla.
Taigi, šio tipo procedūroms vis dar sparčiai populiarėjant, žinokime savo teises ir paslaugas teikiančiųjų pareigas, nepatikėkime savo sveikatos nekvalifikuotų specialistų rankoms, o susidūrus su tam tikra problema ar sveikatos pažeidimais, pasikonsultuokite su profesionaliais teisininkais.
Šaltinis – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83-511/2023.
