Neretai žmonėms iškyla klausimų, kodėl jie, būdami apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, turi mokėti priemokas, pirkti vaistus ar medicinos pagalbos priemones, kurių kartais paprašo gydymo įstaigos. Kai pacientas negauna išsamaus paaiškinimo iš gydytojo ir raštu kreipiasi į gydymo įstaigos administraciją, gavęs netenkinantį atsakymą, jis gali kreiptis į teritorinę ligonių kasą (TLK). Jei ši, išnagrinėjusi skundą, nustato, kad gydymo įstaiga neteisėtai iš paciento už paslaugą paėmė priemoką, prašė nusipirkti vaistų ar priemonių, TLK įpareigoja gydymo įstaigą grąžinti pacientui jo sumokėtą sumą. Gydymo įstaiga gali nesutikti su tokiu įpareigojimu ir turi teisę kreiptis į teismą.
TLK kontrolės funkcijos yra įtvirtintos Sveikatos draudimo įstatymo straipsnyje, pagal kurį TLK kontroliuoja savo veiklos zonoje asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš PSDF biudžeto, kiekį ir kokybę, taip pat, ar suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos atitinka nustatytus reikalavimus, ar teisėtai išrašomi ir išduodami vaistai ir medicinos pagalbos priemonės, bei su tuo susijusią sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių veiklą (6 punktas); Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis kontroliuoja draudžiamiesiems teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir tinkamumą (8 punktas); savo veiklos zonoje atlieka finansinę bei ekonominę PSDF biudžeto lėšų naudojimo ir sveikatos priežiūros paslaugų struktūros, prieinamumo bei kokybės kitimo tendencijų analizę (10 punktas), taip pat Sveikatos priežiūros įstatymo 52 straipsnio 3 punkte, pagal kurį TLK atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš PSDF biudžeto, kiekio ir kokybės kontrolę ir PSDF biudžeto lėšų naudojimo finansinę bei ekonominę analizę įstaigose, kurios sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų teikimo ir kompensavimo.
Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybės laiduojama (nemokama) asmens sveikatos priežiūra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigose (toliau – ir LNSSĮ) teikiama nemokamai, už šios priežiūros paslaugas iš paciento negali būti reikalaujama papildomo mokesčio; jeigu pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, tai jų faktinių kainų ir nemokamų bazinių kainų skirtumą apmoka patys Sveikatos apsaugos nustatyta tvarka; jeigu pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras, šių paslaugų ar procedūrų kainą jie apmoka patys (5 dalis), LNSSĮ privalo teikti informaciją gyventojams apie nemokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų rūšis, jų teikimo mastą ir kainas (6 dalis).
Pagal Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos 1 punktą, LNSSĮ, nurodytos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, turi teisę pagal šią Tvarką teikti ir mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (toliau – mokamos paslaugos), už kurias jų gavėjai turi sumokėti; pagal 3.2 papunktį mokamos paslaugos yra tos, kurių išlaidos nekompensuojamos iš PSDF biudžeto lėšų. LNSSĮ pareigos, susijusios su mokamų paslaugų teikimu, įtvirtintos Tvarkos 9 punkte, t. y. užtikrinti, kad mokamos paslaugos būtų teikiamos tik Tvarkoje nurodytomis sąlygomis (9.2 papunktis); prieš teikiant pacientui brangiau kainuojančias paslaugas, skiriant brangiau kainuojančius vaistus, medicinos pagalbos priemones, medžiagas ar procedūras, jį pasirašytinai supažindinti su nemokamų paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, medžiagų, procedūrų ir brangiau kainuojančių paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, medžiagų, procedūrų skirtumais (kaina, kiekis, pranašumas ir pan.) ir užtikrinti, kad pacientas savo pasirinkimą medicinos dokumentuose patvirtintų raštu, prie šių paslaugų negali būti priskiriamos paslaugos, kurioms pacientui nesuteikiama pasirinkimo alternatyva (negalima pasirinkti tarp nemokamos ir brangiau kainuojančios paslaugos) (9.4 papunktis); medicinos dokumentuose turi būti įdėtinis lapas su apmokėtų paslaugų sąrašu, kuriame nurodoma: paciento patvirtintas parašu sutikimas (prašymas) dėl mokamų paslaugų teikimo, suteiktos mokamos paslaugos pavadinimas ir jos teikimo pagrindas, paslaugos apmokėjimo faktą patvirtinančio dokumento numeris ir data (9.5.1–9.5.3 papunkčiai); mokamos paslaugos, suteiktos nesilaikant Tvarkoje nustatytų reikalavimų, laikomos neteisėtai apmokėtomis, todėl už jas gautos lėšos privalo būti grąžinamos jas sumokėjusiam asmeniui (11 punktas).
Tuo atveju, jeigu gydymo įstaiga pažeidžia Tvarkos 9.4 papunkčio nuostatas, tinkamai neinformuodama paciento apie teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. aiškiai pasirašytinai nesupažindina paciento su konkrečios nemokamos paslaugos ir brangiau kainuojančios paslaugos skirtumais, nesupažindina su skirtumu tarp gydymo įstaigos teikiamos brangiau kainuojančios paslaugos ir PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamos paslaugos, netinkamai informuoja pacientą apie galimybę gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas be priemokos, pacientas turi teisę susigrąžinti dėl sumokėtos priemokos patirtas išlaidas.
Šaltinis: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1083-463/2023.
