Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-611/2025 pasisakė aktualiais klausimais, sprendžiant dėl žalos atlyginimo sutuoktiniams netekus kūdikio.
Byloje ieškovė atvyko į gimdymo namus dėl nėštumo nutraukimo. Gimdymo namų gydytojas, apžiūrėjęs ieškovę, nėštumo nutraukimo medicininėje kortelėje įrašė diagnozę – 7 savaičių nėštumas – ir ieškovei atliko nėštumo nutraukimą. Tą pačią dieną ieškovė iš gimdymo namų buvo išrašyta į namus. Praėjus keletui dienų, blogėjant sveikatai, ieškovė buvo atvežta į ligoninę. Čia, apžiūrėjus ieškovę, buvo nustatyta diagnozė – 18 savaičių nėštumas, priešlaikinis vaisiaus vandenų plyšimas. Ligoninės gydytojų konsiliumas konstatavo, kad vaisius gyvas, širdies veikla yra, judesių ir vaisiaus vandenų nebuvo. įvyko persileidimas, gimė negyvas apie 18 cm ilgio vaisius kartu su placenta.
Ieškovai kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją dėl gimdymo namuose ieškovei netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Komisija nusprendė iš dalies patenkinti ieškovės reikalavimą dėl 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti ieškovei 5300 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Komisija atmetė ieškovo reikalavimą dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovės 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kitą ieškinio dalį atmetė. Apygardos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, tačiau kasacinis teismas panaikino panaikino apygardos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo pacientės sutuoktiniui, ir šioje dalyje ieškinį atmetė.
Pagal Lietuvos Respublikos vaiko gimimo momento nustatymo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį ir 4 straipsnį, vaiko gimimu pripažįstamas gyvo vaisiaus išstūmimas ar ištraukimas iš moters organizmo, o vaiko gimimo momentu laikomas viso gyvybingo (savarankiškai kvėpuojančio ar esant širdies plakimui) vaisiaus pasirodymas iš moters organizmo. Pagal CK 2.2 straipsnio 1 dalį, fizinio asmens civilinis teisnumas atsiranda asmens gimimo momentu ir išnyksta, jam mirus, o pagal CK 2.3 straipsnio 1 dalį, fizinio asmens gimimo momentu pripažįstamas pirmas savarankiškas naujagimio įkvėpimas. Pagal CK 2.2 straipsnio 2 dalį, teisių, kurias įstatymai pripažįsta pradėtam, bet dar negimusiam vaikui, atsiradimas priklauso nuo jo gimimo.
Remdamasi pirmiau aptartais motyvais ir atsižvelgdama į EŽTT praktiką aiškinant Konvencijos 2 straipsnį, teisėjų kolegija nusprendė, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai pripažino, jog negimęs 18 savaičių vaisius negali būti prilyginamas savarankiškam asmeniui, turinčiam teisinį subjektiškumą ir galinčiam įgyti civilines teises ir pareigas, įskaitant teisę į žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, bylą nagrinėjusiems teismams pripažinus vaisių ieškovės kūno dalimi, jo teisės buvo gintos per motiną – ieškovę, o tai atitinka ir EŽTT pateiktą Konvencijos 2 straipsnio aiškinimą, kartu nepažeidžiant ir Konstitucijos 19 straipsnio. Tačiau ieškovai neįgijo teisės tiesiogiai reikšti reikalavimą atlyginti žalą, patirtą dėl negimusio vaisiaus.
Pacientui patyrus žalą dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, tačiau nepraradus gyvybės, teisę į žalos atlyginimą pagal PTŽSAĮ 13 straipsnį turi tik pacientas, t. y. nagrinėtoje byloje tik ieškovė turi teisę į patirtos žalos atlyginimą pagal minėtą normą. Minėta PTŽSAĮ 13 straipsnio norma nesuteikia gyvo paciento artimiesiems teisės gauti neturtinės žalos atlyginimą dėl paciento sveikatos sužalojimo netinkamai suteikus sveikatos priežiūros paslaugas. Priešingas aiškinimas neatitiktų PTŽSAĮ ir šio įstatymo 13 straipsnio paskirties ir neproporcingai išplėstų asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, sąrašą.
Tačiau, kasacinis teismas pažymėjo, kad toks PTŽSAĮ 13 straipsnio aiškinimas nereiškia, kad ieškovas (pacientės sutuoktinis) neturi teisės į patirtos žalos atlyginimą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Akivaizdu, kad suvokimas, jog artimas asmuo kenčia dėl patirtos žalos, sukelia tam tikrus neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nukentėjusio asmens artimiesiems, tačiau tai savaime nereiškia, kad toks nukentėjusiojo artimasis visais atvejais gali reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Atitinkamai kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims (tėvams, vaikams, sutuoktiniui) gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, todėl kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018, 95 punktas). Tokią išvadą patvirtina ir 1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos Komiteto priimta rezoliucija Nr. (75)7, kurioje rekomenduota valstybėms – Europos Tarybos narėms – savo įstatymuose nustatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimą, sužalojus sveikatą. Rezoliucijoje nustatytas bendras principas, kad kiti asmenys neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl išgyvenimų, susijusių su nukentėjusio asmens sužalojimu. Tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu (13 punktas), o nukentėjusiojo mirties atveju teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi mirusiojo sutuoktinis, vaikai arba tėvai (19 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2005). Taigi, neturtinės žalos asmeninis pobūdis lemia, kad tik išimtiniais atvejais – esant ypač artimam ryšiui ir nepaprastai didelei patirtai žalai – asmens, patyrusio žalą dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, artimasis gali reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš kalto asmens.
Ar sužaloto asmens artimasis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus individualias bylos aplinkybes. Pavyzdžiui, pripažinta, kad, sužalojus naujagimį, t. y. sukėlus gyvybei pavojingus sunkius kūno sužalojimus, neturtinė žala padaroma ir pačiam naujagimiui, ir jo tėvams dėl ypač glaudaus ryšio, išgyvenimo dėl naujagimio, kaip bejėgės būtybės, sužalojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Kitoje byloje, spręsdamas dėl artimojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą, kasacinis teismas reikšmingomis laikė aplinkybes, kad tėvas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ne tik dėl sūnaus sunkaus sveikatos sužalojimo jo akivaizdoje, bet ir dėl tęstinio gydymo bei neapibrėžtumo, kaip padaryti sužalojimai paveiks jo sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti jį gydant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2007). Taip pat priteistas neturtinės žalos atlyginimas motinai, įvertinus jos patirtą didelį dvasinį sukrėtimą, nerimą ir išgyvenimus dėl sūnaus sveikatos jam esant komos būsenos, vėliau dėl sunkaus sužalojimų pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-696/2016). Paminėtinas ir atvejis, kai abiem tėvams buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas dėl jų mažametei dukteriai padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, atsižvelgus į tai, kad eismo įvykio pasekmės yra itin sunkios ir reikalauja ne tik intensyvių pačios mažametės, bet ir jos artimųjų, ypač motinos ir tėvo, pastangų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018, 30–31 punktai). Dar vienoje byloje teisėjų kolegija, priteisdama neturtinės žalos atlyginimą eismo įvykio metu sužaloto asmens sutuoktinei, atsižvelgė į tai, kad dėl sutuoktinio sužalojimų jo žmona ne tik patyrė neigiamų emocinių išgyvenimų, jį slaugė ir juo rūpinosi, bet ir dėl liekamųjų reiškinių sutuoktinio sveikatai, jo netekto dalies darbingumo žymiai suprastėjo jos gyvenimo kokybė. Tuo tarpu vertindama byloje nustatytas aplinkybes dėl neturtinės žalos atlyginimo sužaloto asmens pilnamečiams vaikams teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju patirti neigiami emociniai išgyvenimai, slaugymas, ribotos laisvalaikio praleidimo galimybės nesudaro pakankamo pagrindo jiems priteisti neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248-1214/2024, 15 punktas). Taigi, kasacinis teismas darė išvadą, kad sprendžiant dėl artimojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą, gali būti atsižvelgiama, be kita ko, į sužalojimo sunkumą ir jo sukeltus ilgalaikius padarinius tiek tiesiogiai sužalotam asmeniui, tiek netiesiogiai ir jo artimiesiems, taip pat kitas ypatingas aplinkybes, turinčias reikšmingą įtaką gyvenimo kokybės pokyčiams.
Nagrinėtoje byloje kasacinis teismas akcentavo, kad ieškovas (pacientės sutuoktinis) kartu su sutuoktine priėmė sprendimą nutraukti nėštumą, laiko tarpas nuo sužinojimo apie ieškovės nėštumą iki jo nutraukimo buvo nedidelis, todėl ieškovas nejautė prieraišumo ir šiltų jausmų pradėtam vaisiui, nebuvo suinteresuotas išsaugoti jo gyvybę. Teismai byloje nustatė, kad ieškovė nepatyrė nesugrąžinamų pasekmių sveikatai, nes nebuvo pakenkta ieškovės reprodukcinei funkcijai – 2023 metais ieškovė pagimdė sveiką sūnų, nėštumas buvo sklandus. Taigi, žala ieškovės sveikatai buvo laikina, todėl nesusiklostė išskirtinė situacija, kai būtų galima konstatuoti ieškovą patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus.
Taigi, bylą nagrinėjusių teismų nebuvo nustatytos išimtinės aplinkybės, sudarančios ieškovui (pacientės sutuoktiniui) pagrindą reikalauti, remiantis CK 6.250 straipsniu, neturtinės žalos atlyginimo dėl ieškovės sveikatai padarytos žalos.
