Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, atitinkamai ir dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigos teisės į draudimo išmoką įvykus nelaimingam atsitikimui, sprendė, ar dezinfekavimo skysčio kokybės patikrinimas patenka į asmens sveikatos priežiūros įstaigos pacientui teiktos atsilaisvinusio dantų tiltelio tvirtinimo paslaugos, kaip sveikatos priežiūros paslaugos, procesą.
Aptariamoje byloje ginčas kilo tarp sveikatos priežiūros (odontologijos) paslaugas teikiančios įstaigos ir draudimo bendrovės, su kuria įstaiga buvo sudariusi sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo sutartį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad klinikos patalpose jos darbuotojoms teikiant odontologines paslaugas, įvyko nelaimingas atsitikimas, jo metu dėl kilusio gaisro apdegė ir vėliau mirė pacientas, t. y. atsilaisvinusio dantų tilto taisymo paslaugai atlikti buvo būtina tiek burnos gleivinės, tiek dantų tilto dezinfekcija, taigi procedūros metu pacientui buvo išimtas tiltas ir tikrinamas dezinfekavimo skystis (spiritas), kuris dėl pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio užsiliepsnojo, patalpose kilo gaisras, tuo metu gaisro židinio zonoje buvęs pacientas mirė.
Dėl šio įvykio įstaiga kreipėsi į draudimo bendrovę, tačiau pastaroji atsisakė išmokėti draudimo išmoką, tokią savo poziciją argumentuodama, kad įvykis nėra sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo objektas, nes teikdami paslaugą klinikos darbuotojai atliko neteisėtą, su medicininių paslaugų teikimu nesusijusį veiksmą, dėl kurio kilo gaisras ir tragiškos jo pasekmės.
Kasacinis teismas aptariamu atveju pažymėjo, kad labai svarbu tai, kaip suprantamos sveikatos priežiūros paslaugos ir kad jos nebūtų aiškinamos tokiu būdu, jog nepagrįstai, neproporcingai suvaržytų pacientų teisę į veiksmingą žalos atlyginimą, kad neprieštarautų tokio draudimo paskirčiai bei pačiam mechanizmui siekiant užtikrinti pacientų patirtos žalos atlyginimą bei nurodė, kad teismo praktikoje sveikatos priežiūros paslaugų samprata bei jos turinys atskirai nėra atskleisti, pasisakyta tik pavieniais atvejais – pagal kasacinio teismo praktiką sveikatos priežiūros paslaugų teikimas yra suprantamas ne tik kaip pačių paslaugų teikimas, bet ir rūpinimasis ligoniu teikiant jam paslaugas, užtikrinant jo su gydymu susijusių poreikių tenkinimą.
LAT, atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, kuria vadovaujantis sveikatos priežiūros paslaugos yra suprantamos plačiai, t. y. analizuojant sveikatos priežiūros paslaugų turinį bei jo apimtį ir vertinant, ar atitinkami veiksmai patenka į sveikatos priežiūros paslaugų turinį, nėra siaurai apsiribojama vien tik gydymo veiksmais, išaiškino, kad sveikatos priežiūros paslaugų samprata nėra detali, nepateikiama baigtinių ar ganėtinai apibrėžtų jos turinio elementų, o veiksmų vertinimas kaip sveikatos priežiūros paslaugų priklauso nuo galutinio tikslo, kurio siekiama atliekant veiksmus, bet ne nuo paciento lūkesčių (ne)patenkinimo, ne nuo to, kokiu būdu paslaugos bus teikiamos, ir ne nuo paslaugų kokybės ir konstatavo, kad medicinos prietaisų valymo ir dezinfekcijos procedūra savo prigimtimi ir tikslais patenka į sveikatos priežiūros paslaugų sampratą, kadangi šios procedūros tikslas – panaudoti dezinfekuotas priemones sveikatos priežiūros paslaugoms teikti.
LAT nurodė – tai, kad sveikatos priežiūros paslaugos teikimo metu dezinfekcija nebuvo atliekama tinkamai, dezinfekcinio skysčio kokybė, nesant tam būtinybės, buvo tikrinama netinkamu, pavojingu būdu, savaime nepaneigia to, kad šie veiksmai buvo tiesiogiai susiję su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, paties veiksmo netinkamumas, ydingumas nepaneigia fakto, kad šie veiksmai buvo atliekami teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, taigi iš paciento perspektyvos šie veiksmai turėtų būti vertinami kaip sveikatos priežiūros paslaugų teikimas.
Vadovaujantis kasacinio teismo argumentacija, akivaizdu, kad teismas tokio pobūdžio bylose laikosi pozicijos, kad tiesiogiai su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu susiję veiksmai vertintini tikslo suteikti pacientui sveikatos priežiūros paslaugas kontekste kaip visuma veiksmų, neskaidant jų į atskirus procesus.
Šaltiniai:
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005;
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008;
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015;
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-497-969/2018;
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-74-611/2021.
