Visos medicinos bylos prasideda nuo ginčui aktualių medicininių duomenų rinkimo, kas neįmanoma be kreipimosi į gydymo įstaigą su prašymu dėl informacijos pateikimo.
Tačiau ne visais atvejais medicininiai duomenys bus suteikti ir jūsų advokatui.
Aktualu susipažinti su Kauno rūmų (Regionų administracinis teismas) 2026 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. eI2-1652-422/2026, kuriuo teismas darė išvadą, jog gydymo įstaiga pagrįstai ir teisėtai atsisakė pateikti prašomą informaciją, kadangi prašymuose nenurodytos konkrečios aplinkybės, pagrindžiančios dokumentų pateikimo būtinumą, ir nepaaiškinta, kaip šie dokumentai susiję su advokato teikiamomis teisinėmis paslaugomis ar jų siekiamu tikslu.
Bylos situacija: advokatas kreipėsi į gydymo įstaigą su prašymu dėl asmens medicininių duomenų bei informacijos pateikimo, nurodydamas, kad ketina siekti proceso atnaujinimo baudžiamojoje byloje, kurioje yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, bei praeitos visos galimos instancijos nuosprendžio peržiūrėjimui (įskaitant ir kasaciją).
Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2025 m. sausio 1 d.) įtvirtinta, jog advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat informacinių sistemų, kurios suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, (toliau – informacinės sistemos) jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Advokatui, kuris nepagrindžia, kad prašoma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuorašai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. kovo 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-471-756/2017 yra konstatavęs, jog Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktas, nors ir įtvirtina advokato, vykdančio advokato veiklą, teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ar savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti, tačiau iš esmės nustato ir šios teisės įgyvendinimo sąlygą – advokatas turi pateikti prašymą (kreipimąsi), kuriame turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta, jog sveikatos duomenys – tai asmens duomenys, susiję su fizine ar psichine fizinio asmens sveikata, įskaitant duomenis apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, atskleidžiantys informaciją apie to fizinio asmens sveikatos būklę.
Sveikatos duomenys yra priskiriami specialių kategorijų asmens duomenims, kurių tvarkymą reglamentuoja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 8 straipsnis. Jame įtvirtinta, kad duomenų tvarkymas, kuriuo atskleidžiama rasinė ar etninė kilmė, politinės pažiūros, religiniai, filosofiniai įsitikinimai ar priklausymas profesinėms sąjungoms, taip pat genetinių duomenų, biometrinių duomenų tvarkymas siekiant konkrečiai nustatyti fizinio asmens tapatybę arba sveikatos duomenų ar duomenų apie lytinį gyvenimą ar seksualinę orientaciją tvarkymas leidžiamas tik tais atvejais, kai tai tikrai būtina ir taikomos tinkamos duomenų subjekto teisių ir laisvių apsaugos priemonės, ir: 1) tai leidžiama pagal Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktus; 2) tai reikalinga duomenų subjekto ar kito fizinio asmens gyvybiniams interesams apsaugoti; 3) šis duomenų tvarkymas susijęs su asmens duomenimis, kuriuos duomenų subjektas yra akivaizdžiai paskelbęs viešai, arba 4) šis duomenų tvarkymas grindžiamas Lietuvos Respublikos tarptautiniais įsipareigojimais nacionalinio saugumo ar gynybos srityje tais atvejais, kai kompetentinga institucija duomenis tvarko nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais.
Pacientų teisės privataus gyvenimo neliečiamumo aspektu saugomos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu. Minėto įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad be paciento sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka konfidenciali informacija gali būti suteikiama Lietuvos Respublikos teritorijoje ūkinę veiklą vykdantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms, juridinių asmenų ir kitų organizacijų padaliniams, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymai suteikia teisę gauti konfidencialią informaciją apie pacientą. Konfidenciali informacija šiems asmenims gali būti suteikiama tik rašytiniu jų prašymu, kuriame nurodomas konfidencialios informacijos gavimo teisinis pagrindas, jos naudojimo tikslai ir reikalingos informacijos apimtis. Elektroninės formos prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba suformuotas elektroninėmis priemonėmis, leidžiančiomis užtikrinti teksto vientisumą ir nepakeičiamumą. Visais atvejais konfidencialios informacijos suteikimas turi atitikti protingumo, sąžiningumo ir paciento teisių apsaugos ir interesų prioriteto principus.
PTŽSAĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog, užtikrinant paciento teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, turi būti vadovaujamasi nuostata, kad paciento interesai ir gerovė yra svarbesni už visuomenės interesus. Šios nuostatos taikymas gali būti ribojamas įstatymų nustatytais atvejais, kai tai būtina visuomenės saugumo, nusikalstamumo prevencijos, visuomenės sveikatos arba kitų žmonių teisių ir laisvių apsaugai.
Teismas, atmesdamas advokato skundą panaikinti gydymo įstaigos raštus dėl atsisakymo suteikti informaciją ir įpareigoti atsakovę priimti naujus sprendimus – tenkinti pareiškėjo prašymus, konstatavo, kad pareiškėjas naujai paaiškėjusių aplinkybių proceso atnaujinimui neišdėstė, todėl jo prašymuose nurodytas tikslas vertintas kaip deklaratyvus, nepagrįstas, nemotyvuotas bei abstraktaus pobūdžio. Teismas sprendė, kad nėra jokių duomenų, kad prašomų duomenų suteikimas yra būtinas visuomenės saugumo, nusikalstamumo prevencijos, visuomenės sveikatos arba kitų žmonių teisių ir laisvių apsaugai.
Įvertinus, kad sveikatos duomenys yra itin jautrūs ir mes visi esame suinteresuoti savo privačių sveikatos duomenų konfidencialu, tokios teismo nutartys, kaip aptartoji, leidžia mums visiems jaustis saugiai ir užtikrina, kad teisinė asmens duomenų apsaugos sistema veikia tinkamai.
