Iki šiol susitarimą dėl seksualinių santykių vienas kitam simpatizuojantys ir meiliai nusiteikę asmenys įprastai išreikšdavo konkliudentiniais veiksmais ar švelniais žodeliais, tačiau dviejų parlamentarių siūlymu, įprastinis būdas pranešti apie norą turėti lytinių santykių yra nepakankamas ir turi būti teisiškai sureguliuotas. Tiesa, kokios formos sutikimas būtų tinkamas, Seimo narės savo svarstymuose kol kas nenurodo, todėl visuomenėje kilo rimtos (ir ne tik) diskusijos dėl šio sutikimo formos išraiškos ir paties siūlymo pagrįstumo. Vieni juokais siūlo sutikimą tvirtinti pas notarą, kiti kelia diskusijas dėl tokio sutikimo prasmės. Nesant raštiško sutikimo kiltų problema įrodyti, ar jis apskirtai buvo duotas, kokiems konkretiems veiksmams duotas, kokia buvo sutikimo trukmė ir pan.
Nėra abejonių, kad seksualiniai nusikaltimai yra opi ir skaudi visuomenės problema, tuo labiau, turint omenyje jų latentiškumą ir ilgalaikes pasekmes žmogaus psichinei sveikatai. Šios iniciatyvos autorės ne be reikalo atkreipia dėmesį į ribų peržengimo seksualiniuose santykiuose problemą, tačiau teisėje puikiai žinomas baudžiamosios atsakomybės, kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė) principas suponuoja pareigą baudžiamosios teisės normas priimti bei taikyti tik tais atvejais, kai šių santykių negalima suregulioti kitų teisės šakų normomis, pavyzdžiui, civilinės, administracinės ir kt. Kita vertus, keltinas klausimas, ar sutikimas lytiškai santykiauti apskirtai turi būti reguliuojamas teisės normomis, kadangi tokiu būdu kyla prielaidos pažeisti teisę į asmens privatų gyvenimą.
Asmens seksualinė autonomija jau šiuo metu yra reglamentuota atitinkamuose Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniuose ir pripažįstama teismų praktikoje. Manytina, kad sutikimo forma romantiškiems santykiams turėtų būti paliekama susitariančiųjų valioje, ir tiek įstatymų leidėjas, tiek taikytojas į intymius asmenų santykius turėtų kištis tik tais atvejais, kai kyla pagrindas konstatuoti, kad abipusio susitarimo tarp šalių nebuvo. Šioje vietoje cituotinos žymaus baudžiamosios teisės specialisto išsakytos mintys aptariama tema: „Jeigu galima prie Baudžiamojo kodekso nelįsti, prie jo reikia ir nelįsti. Kuo jame daugiau vertinamųjų sąvokų, tuo mažesnis įstatymo veikimas“.
Komunikacija seksualinių santykių klausimu, kaip ir bet kuri kita komunikacija, priklauso nuo asmens socialinių įgūdžių, todėl pagarbos kito asmens seksualinio apsisprendimo laisvei skatinimas turėtų prasidėti šeimoje, būti diegiamas lytinio švietimo programų metu mokyklose, o ne iki smulkmenų sureguliuotas baudžiamosios teisės normose.
Šaltinis: https://m.kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/laisves-partijos-planuose-seksas-tik-davus-aisku-sutikima-ka-sako-teises-ekspertai-1096398
