Ar pacientas gali reikalauti žalos atlyginimo praėjus daugeliui metų po sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, jeigu tik vėliau suprato, kad jo teisės galėjo būti pažeistos? Šį klausimą nagrinėjo teismas byloje, kurioje pacientė žalą siejo su 2013 m. suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis, tačiau dėl žalos atlyginimo kreipėsi tik 2023 m.
Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Sveikatos priežiūros paslaugų atvejais iki kreipimosi į teismą taip pat taikoma speciali ginčų nagrinėjimo tvarka – pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija. Tačiau svarbiausia – nuo kada skaičiuojami šie treji metai?
Pagal CK 1.127 straipsnį senaties terminas pradedamas skaičiuoti ne automatiškai nuo pažeidimo padarymo dienos, o nuo tada, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Todėl faktinis pažeidimo momentas ir momentas, kada asmuo apie jį sužinojo, gali nesutapti.
Svarbu tai, kad vien subjektyvaus asmens teiginio, jog apie pažeidimą jis sužinojo konkrečią dieną, ne visada pakanka.
Teismas turi vertinti, kada tokiomis pačiomis aplinkybėmis apie galimą pažeidimą galėjo ir turėjo sužinoti rūpestingas ir apdairus asmuo. Šis momentas nustatomas individualiai, atsižvelgiant į visas konkrečios bylos aplinkybes ir turimus įrodymus.
Pacientė teigė, kad apie galimą netinkamą gydymą ir laiku nenustatytą kojos traumą sužinojo tik 2020 m. lapkričio 30 d., kai buvo įvertintas kompiuterinės tomografijos tyrimas.
Tačiau byloje nustatyta, kad po 2013 m. traumos ji ne kartą lankėsi pas gydytojus, buvo atliekami tyrimai ir skiriamas gydymas, o sveikatos istorijoje ne kartą fiksuoti dešinės čiurnos skausmai ir tinimas. Vis dėlto dėl gydymo tinkamumo ji pretenzijų nereiškė daugiau kaip septynerius metus.
Teismas taip pat įvertino medicininių dokumentų duomenis. Nors 2013 m. pacientė nurodė neprisimenanti traumos, 2016 m. sausio mėn. konsultacijų metu jau nurodė, kad prieš dvejus metus buvo patyrusi traumą. Todėl teismas sprendė, kad, būdama apdairi ir rūpestinga, ji vėliausiai 2016 m. sausį galėjo ir turėjo suvokti, jog 2013 m. suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos galėjo būti netinkamos.
Pacientė savo poziciją taip pat grindė vėliau atliktų tyrimų rezultatais ir asmeniniu įsitikinimu, kad 2013 m. patirta trauma galėjo būti susijusi su vėlesne sveikatos būkle. Tačiau teismas pažymėjo, kad toks subjektyvus sveikatos būklės vertinimas, nepatvirtintas gydytojų ar kitų atitinkamų specialiųjų žinių turinčių asmenų išvadomis, negali būti laikomas momentu, nuo kurio rūpestingas ir apdairus asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Byloje atlikta ekspertizė taip pat nepatvirtino objektyvių senos traumos požymių.
Ši byla svarbi tuo, kad senaties termino pradžia nėra siejama vien su momentu, kai pacientas gauna galutinę medicininę išvadą ar pats subjektyviai nusprendžia, kad galėjo būti padaryta klaida.
Kiekvienu atveju vertinama, kada, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, pacientas faktiškai sužinojo arba turėjo ir galėjo sužinoti apie galimą savo teisių pažeidimą.
Nagrinėtoje byloje teismas padarė išvadą, kad pacientė apie galimą pažeidimą turėjo suvokti ne vėliau kaip 2016 m. sausį, todėl 2023 m. kreipdamasi dėl žalos atlyginimo ji trejų metų senaties terminą buvo praleidusi itin reikšmingai. Nenustatyta ir aplinkybių, kurios būtų sudariusios pagrindą šį terminą atnaujinti.
Iš šios situacijos galime daryti išvadą, kad kilus abejonių dėl galimai netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, nereikėtų laukti galutinės diagnozės ar daugelio metų, nes teisių gynimo galimybės gali būti apribotos ieškinio senaties terminu. Kartu kiekvienoje situacijoje būtina individualiai įvertinti, kada pacientas realiai sužinojo arba objektyviai turėjo sužinoti apie galimą savo teisių pažeidimą.
Šaltinis: Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-259-910/2026.
